Lietuvos universitetams siūlo sėkmingą Suomijos pavyzdį

VDU rektorius, profesorius Juozas Augutis teigia, kad mechaniškas universitetų jungimas vertės neturi, reikia turėti tikslą ir gerinti sritis, kurių kokybė stipriai nukritusi. Anot G. Serafino, dėmesį reikėtų atkreipti į Šiaurę, kur susijungimai jau įvykdyti sėkmingai, o sujungti universitetai užkopia į geriausiųjų reitingus.

Pritraukė daug užsienio studentų

LRT RADIJO korespondentė Rūta Kupetytė sako, kad Suomijoje esantis Aalto universitetas, kurio pavyzdžiu tikimasi sekti Lietuvoje, yra labai jaunas. „Jis įsteigtas prieš šešerius metus, sujungus tris nekonkurencingas aukštąsias mokyklas. Šis universitetas užima 115 vietą pasaulyje. Suomijoje šis jungimosi procesas vyksta jau kelerius metus ir iš 21 aukštosios mokyklos likę 15“, – tvirtina korespondentė.

Pasak R. Kupetytės, toks procesas vyksta visoje Europoje, tačiau lyderės – Danija ir Suomija. Žurnalistės tikinimu, Aalto universitete yra nemažai lietuvių: „Daugiausia tai doktorantai. Apskritai, po susijungimo Suomijos universitetai pritraukė labai daug užsienio studentų. Aalto universitete trečdalį visų studentų sudaro užsieniečiai.“

R. Kupetytė pasakoja bendravusi su Aalto universitete besimokiusiu lietuviu Povilu Valiauga. „Jis teigė, kad Suomijoje taip pat buvo pasipriešinimas jungimui, tik kalbama, kad tai praėjo visai gražiai. Po visko matomos geros perspektyvos“, – teigia žurnalistė.

Pirmenybė teikiama studijuojantiems

P. Valiaugos teigimu, studijuodamas inžineriją KTU jis suprato norintis pakeisti kryptį ir įgyti kitokių žinių: „Norėjau įgyti šiek tiek verslo vadybos, dizaino žinių, Aalto universitetas turėjo tam tinkamą programą. Universitetas buvo susikūręs vos pusę metų prieš tai, kai atvažiavau aš, tai buvo eksperimentas ir išbandymas.“

Pasak P. Valiaugos, kad ir kas vyksta Aalto universitete, studentai ten visuomet svarbiausi. „Aalto turi tokį posakį – „student comes first“. Tai reiškia, kad studentas visuomet svarbiausias, o dėstytojai ir personalas jį palaiko ir skatina ką nors daryti, ieško galimybių padėti“, – dalijasi patirtimi pašnekovas.

Paklaustas, ar Lietuvos aukštosioms mokykloms reikia jungtis, P. Valiauga teigia, kad mokyklų reiktų mažiau, bet svarbu ir kelti jų studijų kokybę: „Kai kurios mokyklos turėtų susijungti, tačiau negaliu pasakyti, kurios konkrečiai.“