Lietuvos lenkai apkaltino V. Landsbergį konflikto kurstymu

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė Vanda Kravčionok kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį su prašymu ištirti Vytauto Landsbergio kalbą pasakyta vasario 16 d.

Savo kreipimesi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Seimo narė V. Kravčionok tvirtino, kad 2013 m. vasario 16 d. Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, sakydamas šventinę kalbą, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, tendencingai parinkdamas negatyvius duomenis apie tam tikrus Lietuvos valstybės istorinius įvykius, iškreiptai, šališkai ir neobjektyviai išsakydamas savo negatyvias nuostatas dėl tam tikrų įvykių, viešai išsakė kurstomojo pobūdžio informaciją, kaip „neginčytiną tiesą".

Kreipimesi buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. Landsbergio nusikalstamos veikos padarytos diskriminuojant ir niekinant lenkų tautą bei kurstant tautinę nesantaiką. Kaip įrodymas buvo pateiktas V.Landsbergio kalbos pasakytos vasario 16 d. įrašas.

„Viešas pareiškimas su niekinančia nuostata, apie paskutinės lietuviškos mokyklos uždarymą Lenkijoje, buvo skirta tam, kad Lietuvos visuomenė būtų neigiamai nuteikta ir skatinama perimti tokią neigiamą nuostatą Lietuvoje veikiančių mokyklų lenkų mokomąja kalba atžvilgiu", - savo kreipimęsi rašo LLRA atstovė.

V.Kravčionok taip pat puolė ginti Lenkijos valdžios ir jos vykdomos politikos lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu. Pasak kreipimąsi pasirašiusios moters, dėl lietuviškų mokyklų nykimo Lenkijoje kalti patys Lenkijos lietuviai, o V.Landsbergis tuos faktus, neva, nutyli.

„Vytautas Landsbergis puikiai žino, kad mokyklų likimą Punsko valsčiuje sprendžia ne centrinė Lenkijos Respublikos valdžia, o seniūnas Vytautas Liškauskas (lietuvis) ir Punsko valsčiaus taryba, kurioje iš 15 narių 13 yra lietuviai. Tautinių mažumų mokyklų Lenkijoje krepšelis yra 150 proc. didesnis, pas mus tik 120 proc. Trijose pagrindinėse mokyklose (Vidugirių, Pristavonių ir Navinykų), kurių likimas sprendžiamas, mokosi 38 mokiniai, t.y. vidutiniškai po 13 mokinių vienoje mokykloje“, - teigė politikė.

V. Kravčionok tikino, kad V.Landsbergio kalboje akcentai buvo sudėlioti tokiu būdu, kad šios kalbos klausantys asmenys būtų neigiamai nuteikti lenkų tautybės asmenų atžvilgiu.

„Paviešinta kalba turi psichologinį pobūdį ir tikslą sukelti nepasitenkinimą dėl lietuvių padėties Lenkijoje, todėl kursto tautinę diskriminacinio pobūdžio nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje. Tendencingai parinkti duomenys apie lietuviškos mokyklos uždarymą Lenkijoje formuoja negatyvųjį tautinį stereotipą ir sukelia priešiškumą lenkų tautinės mažumos atžvilgiu. Toks neigiamas kalbinės minties išdėstymas potencialiai provokuoja konfliktus tarp tautų.“, - teigė politikė.

Pasak V. Kravčionok kryptingas praeities negandų ir negerovių aiškinimas kiekvienam eiliniam lietuviui sukelia nepakantumą lenkų tautybės žmonėms ir kursto neapykantą.

„Tai gali išprovokuoti, sukurstyti keršto protrūkius, masinius neramumus ar tokių žalingų, darniai visuomenės sanklodai ir jos narių tarpusavio sugyvenamumui, įvykių pavojų“, - apibendrino Seimo narė.