- Rūta Grigolytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialdemokratai šeštadienį kvietė į Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo Maskvos 25-mečio minėjimą. Kai kurie visuomenės veikėjai pareiškė, kad socialdemokratams nederėtų didžiuotis garbės nedarančia praeitimi, tačiau istorikai ir politologai nesistebi – Lietuva yra viena iš šalių, kur nuo valdžios nustumtas komunistinis elitas ne išsivaikščiojo, o susimaišė su naujuoju.
Auklėjo bendražygius
"Aš stojau į Lietuvos socialdemokratų partiją. Tačiau Lietuvos socialdemokratai švęs Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimą nuo Maskvos? Ar LSDP vadovybei nebe gėda didžiuotis buvus LKP nariais? Švedų socialdemokratai išvarė komunistus iš savo partijos ir jais tikrai nesididžiuoja. LSDP prarado socialdemokratinį naratyvą. Todėl metasi į niekingą komunistinę praeitį. Gal klystu, bet komunistų partija Lietuvoje uždrausta. Aš atsiriboju nuo šio tragiško karnavalo", – taip socialinio tinklo paskyroje savo partijos narius auklėjo Arkadijus Vinokuras.
Taip aktorius, rašytojas ir žurnalistas reagavo į šią savaitę Lietuvos socialdemokratų išplatintą kvietimą paminėti LKP atsiskyrimo nuo Maskvos komunistų 25 metines.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas dienraščiui sakė, kad partija mini svarbius istorinius įvykius ir tai visai nereiškia, jog tapatinasi su komunistais ar žada grįžti į komunizmą. "Manau, kad tai neteisingos interpretacijos. Jau atsiskiriant nuo Maskvos ir prieš paskelbiant nepriklausomybę, savarankiška Lietuvos komunistų partija priėmė programinį dokumentą, kuriame pasakė, kad suks socialdemokratijos keliu. Po to komunistai išsiskirstė po įvairias partijas – jų yra ir pas mus, ir pas konservatorius, ir kitose partijose. Tai yra tik istorinio fakto paminėjimas, nes jis buvo labai svarbus", – komentavo politikas.
Švytuoja iki šiol
"Po revoliucijos (sovietinės valdžios atsikratymo – red. past.) pasikeitė gamybiniai santykiai, atkurtas kapitalizmas, atsirado demokratija. Tačiau jeigu vertintume pagal teoriją, kad revoliucija įvyksta tuomet, kai nušluojamas senasis elitas ir jo vietą užima naujas, ji įvyko ne visose pokomunistinėse šalyse. Radikali elito kaita įvyko Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje. Šiose šalyse revoliucija buvo vykdoma naujojo elito rankomis. Tačiau ne Baltijos šalyse, – aiškino sociologas, filosofas Zenonas Norkus. – Lietuvoje, Estijoje, tam tikra prasme Latvijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje įvyko kažkoks tarpinis variantas."
Lietuvoje atsirado naujas – Sąjūdžio elitas, užaugintas nepriklausomybės išvakarėse, tačiau su juo maišėsi, jungėsi Komunistų partijos nariai. "1992 m. vasarą buvo sudarytas susitarimas dėl žaidimo taisyklių tarp ekskomunistinio ir Sąjūdžio elito. Pradėjo veikti parlamentinė demokratinė sistema su klasikiniu svyravimu – tai į dešinę, tai į kairę. Viena kitą keitė ekskomunistinės jėgos ir antiekskomunistinės. Tas pats vyko visose buvusio tautinio komunizmo šalyse", – komentavo profesorius Z.Norkus.
Lietuvoje ši švytuoklė svyruoja iki šiol, pabrėžė sociologas. "Senasis režimas buvo gana griežtas, kompetentingi žmonės galėjo išaugti tik viršuje, tarp senojo režimo atstovų. Tai komplikavo visą situaciją. Tad tarp naujojo elito buvo labai daug ekskomunistų. Išaugo opozicijos elitas, kuris pozicionavo save kaip visai kitokius, tačiau, matydami jų anketų duomenis, randame labai didelį perimamumą", – įžvalgomis dalijosi Z.Norkus.
Ar žinojo, ką daro?
Paskutinysis LKP Centro komiteto pirmasis sekretorius, vėliau Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas yra sakęs, kad partijoje buvo daugiausia 5 proc. tų, kurie buvo tikri komunistai, o daug kas "iš viso neįsivaizdavo, kas tai yra Komunistų partija".
Vis dėlto, Z.Norkaus tikinimu, stojantieji į Komunistų partiją buvo stipriai indoktrinuojami. "Kiekvienas sąmoningas partijos narys, bent jau aukštesnio lygio, suprasdavo, už ką kovojama – už socialistinės revoliucijos pergalę Lietuvoje, už darbininkų diktatūrą, o po to – už prisijungimą prie pasaulinės tarybų socialistinių respublikų sąjungos", – kalbėjo Z.Norkus.
Istorikas Algimantas Kasparavičius teigia abejojantis, ar į Komunistų partiją stojantys žmonės būdavo pakankamai gerai supažindinami su jos veikla, idėjomis. "Pavyzdžiui, Pijus Glovackis (vėliau žymus komunizmo veikėjas – aut. past.) įstojo į partiją aštuoniolikos metų. Visi žinome, koks yra žmogus tokio amžiaus, kiek jis suvokia. Pavyzdžiui, Justo Paleckio ir kitų politikų veikloje galima aptikti tautinio komunizmo, bet sovietizacijos konjunktūrų – sunkiai. Klausimas reikalautų gilesnių tyrimų", – komentavo istorikas.
A.Kasparavičiaus manymu, Lietuvos komunistais Maskva nepasitikėjo tiek, kad atskleistų jiems visus savo planus ir idėjas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva perdavė Ukrainai lengvąjį atakos lėktuvą „Albatros“3
Lietuva šeštadienį perdavė Ukrainai lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“. ...
-
Lietuva neskundė naujausio EŽTT sprendimo dėl CŽA kalėjimo, sumokės kompensaciją10
Lietuva neskundė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl neteisėto Saudo Arabijos piliečio kalinimo, įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Antaviliuose. ...
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją16
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada18
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti78
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti12
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos11
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...