Lietuvoje vyksta Seimo rinkimai ir referendumas dėl elektrinės

Sekmadienio ankstyvą rytą Lietuvoje prasidėjo naujojo Seimo rinkimai ir referendumas dėl atominės elektrinės statybos.

7 valandą visoje šalyje atidaryta 2017 balsavimo apylinkių. Balsuoti galima iki 20 valandos.

Kaip rašo BNS, pirmieji prie balsavimo urnų atėję rinkėjai sakė, kad jie balsuoti suskubo, nes sekmadienį vėliau laukia darbas.

Vilniaus Justiniškių rinkimų apylinkės komisijos pirmininkė Zita Tamušauskienė sakė, kad didesnio rinkėjų antplūdžio laukiama apie vidurdienį, kai ateis sekmadienio šv. mišiose dalyvavę rinkėjai, o didžiausias srautas paprastai būna vakare.

„Didžiausias antplūdis paprastai būna vakarop, kai žmonės grįžta iš sodų ar kitur į miestus. Taip pat žinau vieną porą, kuri per visus rinkimus ateina balsuoti be penkių minučių aštuonios“, - sekmadienio rytą BNS sakė Z.Tamušauskienė. Ji prognozavo, kad balsų skaičiavimas baigsis tik pirmadienio rytą.

Balsavimo teisę Lietuvoje turi daugiau kaip 2,56 mln. rinkėjų.

Seimo rinkimuose dalyvauja 18 partijų kandidatų sąrašai, iš viso bemaž 2000 kandidatų.

Iš viso renkamas 141 Seimo narys: 70 pagal partijų iškeltų kandidatų sąrašus daugiamandatėje apygardoje ir 71 – vienmandatėse apygardose.

Daugiamandatėje apygardoje laimi tik tos partijos, kurios peržengia 5 proc. balsų barjerą – tik jos dalyvauja paskirstant 70 mandatų Seime.

Vienmandatėse apygardose pirmame ture laimi tas kandidatas, kuris surenka daugiau kaip pusę atėjusių balsuoti rinkėjų balsų. Jeigu pirmasis turas neišaiškina nugalėtojo, po dviejų savaičių bus surengtas antrasis, kuriame dalyvaus du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Praktika rodo, kad daugumoje vienmandačių apygardų prireiks antrojo turo.

Visuotiniam patariamajam (konsultaciniam) referendumui pateiktas klausimas, ar rinkėjai pritaria, kad Lietuvoje būtų statoma nauja atominė elektrinė. Referendumas bus pripažintas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus daugiau kaip pusė visų įregistruotų rinkėjų.

Kelios dešimtys tūkstančių rinkėjų jau pasinaudojo teise dalyvauti Seimo rinkimuose ir referendume balsuodami iš anksto savivaldybėse, paštu arba namuose.

Preliminarūs rinkimų ir referendumo rezultatai turėtų pradėti aiškėti netrukus po 20 valandos. Galutinius Vyriausioji rinkimų komisija turi patvirtinti per savaitę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pikasas

Pikasas portretas
I DALIS. BALSUOTI AR TIK LAUKTI, bei stebėti kaip tą padarys tavo draugas, kaimynas, pažįstamas ar visai jums nežinomas pilietis? TAI SVARBIAUSIAS KLAUSIMAS ŠIĄ RINKIMŲ DIENĄ, kai rinkiminė agitacija už konkrečią partiją ar kandidatą yra draudžiama. Bet kuriuo atveju rinkimai ir patariamasis referendumas įvyks. Žinoma, didžiausias dėmesys bus skirtas Seimo rinkimams, kurie nulems sekančios metų kadencijos Seimo ir jo sudarytos Vyriausybės darbą. Kaip ten bebūtų, Seimo rinkimai yra mūsų valstybės DEMOKRATIJOS ŠVENTĖ. Šventė, kurios negalėjome turėti ilgus sovietinės okupacijos dešimtmečius, kada galėdavo balsuoti ar nebalsuoti už "hegemono" partiją. Vargu ar tą nomenklatūrinį SSKP darinį galima buvo pavadinti "partija", nes kitos dalies ("part") net nebuvo. LSSR "balsavome" labai vieningai. Už "partinio ir nepartinio bloko kandidatus" būdavo priskaičiuojama maždaug 99,8 procentų balsų. Vidurinės Azijos respublikose tas skaičius siekdavo net 99,98. Kiekvienos "rinkiminės" komisijos užduotis buvo pabaigoje "sutikslinti" rinkėjų ir balsavusių skaičių. Įsivaizduokite tokia realią konkrečią situacija. Viena, laaaabai pareiginga rinkėja suskubo ateiti į rinkimų apylinkę likus tik kelioms minutėms iki rinkimų laiko pabaigos. Tuo metu visi "parašai" jau buvo sudėlioti. Jos langelyje - taip pat. Pakėlė nemažą triukšmą, kad tai ne jos parašas. Apylinkės rinkimų pirmininkas turėjo ilgai raminti aiškindamas, kad buvo įvykusi klaida, nes kitas rinkėjas suklydęs pasirašė tame langelyje Skandalas buvo numarintas, sklandė apie tai tik gandas. Kokį Seimą mes sugebėsime išsirinkti, tai jau mūsų, rinkėjų rūpestis. Turime suvokti, kad ši institucija yra mūsų šalies ir mūsų pačių demokratijos garantas. Tai, kad į rinkimų agitaciją metamos krūvos pinigų ir net bandoma papirkinėti rinkėjus, parodo, kaip tai vertina politinės partijos, kurios puikiai suvokia savo situaciją pagal tai - pateks jų kandidatai į Seimą sąrašu, pavieniui ar net visai nepateks. Kai kurių partijų agitatoriai prieš rinkimus, manau, darė rimtą klaidą, patarinėdami nedalyvauti rinkimuose. Gal jie galvojo, kad taip jie pakenks konkurentams, o su savo aplinka kažką laimės. Niekai visa tai. Privalo laimėti demokratija, o ji bus tuo ryškesnė, kuo gausiau bus išreikšta rinkėjų valia. Jei dauguma po rinkimų supras, kad kažkur suklydo, tai ta dauguma visados po 4 metų naujos kadencijos gali pasistengti rinkti partijas ir kandidatus atsakingiau ir brandžiau. II DALIS Ideologinė kova minėtu tikslu, mano nuomone, nebuvo nutraukta per visą atgautos Nepriklausomybės laikotarpį, bet kaskart būna žymus suaktyvėjimas prieš kiekvienus rinkimus. Kaip visi žinome, Seimo nariai priiminėja įstatymus ir jų pataisas ir tai derina su šalies prezidentu. Įstatymai turi didelę reikšme šalies politiniame ir ekonominiame gyvenime. Kokie jie būna, toks ir gyvenimas klostosi. Be to, Seimo dauguma paskiria ir vykdomają valdžią – Vyriausybės ministrų kabineto narius su premjeru priešakyje. Niekaip nerenkama būna tik teisėsaugos institucijų vadovai ir jų atsakingi pareigūnai . Žinoma, toks teisėsaugos pareigūnų skyrimas, koks tapo įprastu Lietuvoje, prieštarauja LR Konstitucijos 33-am straipniui, teigiančiam, kad “Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant šalį tiek tiesiogiai , tiek per demokratiškai išrinktus atstovus…” Taip nuolat pažeidinėjant esminį konstitucinį demokratinį principą susidarė situacija, kai teisėsauga pati sau susikūrė tokias teises, kad jos pačios sukontroliavimas tampa labai sudėtingas, beveik neįmanomas. Tik Prezidentui yra palikta teisė įtakoti teisėsaugos kadrinę sistemą, bet tai priklauso tik nuo konkretaus prezidento geros valios. Tad galima teigti, kad visi teisėsaugininkų įrodinėjimai apie jų išskirtines teises ir tuo pačiu visagalybę yra tik jų pačių susikurta legenda, skirta visuomenės mulkinimui. Kai pati valdžios atšaka iškrenta iš Konstitucijos konteksto ir tampa nebekontroliuojama, tai nebelieka politinės jėgos, kuri galėtų priversti teisės ir teisėtvarkos sargus patiems laikytis LR Konstitucijos ir kitų įstatymų. Tokiai legendai dar “hegemono” kvapą išsaugojusios jėgos, linkę pritarti ir tą nuolat daro ne šiaip sau. Toks politinių jėgų ir teisėsaugos persipynimas dažnai užtikrina saugumą pažeidžiant įstatymus, t.y.užtikrina nebaudžiamumą “saviems”. Prieš rinkimus buvo labai eskaluojamas aiškinimas, kad piliečiai – rinkėjai neturi politinių galimybių įtakoti šalies gyvenimą rinkimų metu. Įrodymų tam paremti prikuriama įvairių. Vieni aiškina, kad rinkimai vis tiek bus suklastoti, todėl juose net neverta dalyvauti. Kiti, kad rinkimų sistema yra bloga, nes yra politinių partijų kandidatų sąrašai ir tik 71 Seimo narys išrenkamas vienmandatinėse apygardos. Treti teigia, kad Lietuvoje nėra partijų, turinčių politines pozicijas. Atseit, jos visos supanašėjo, tad nėra iš ko rinktis. Tai labai miklūs aiškinimai. Manau, kad daugelis iš tokių aiškintojų jau anksti ryte nuskuba prie rinkiminių urnų, tikėdamiesi, kad jų “čiulbesių” užmigdyti bei įtakoti kaimynai ar kiti piliečiai rinkimų dieną savo nuomonės balsuodami neišreikš. Tie, kurie rinkimuose nedalyvaus, sekančios kadencijos metu netgi neturės moralinės teisės net prasižioti, kad “ne tuos išrinkom”. Jei jis pasitikėjo kitų nuomone ir pats nedalyvavo balsuojant, tai turi pasikliauti tais, kurie politinę valią išreiškė. Teigti, kad rinkimai masiškai klastojami yra neteisinga. Balsavimo apskaitos sistema yra pakankamai aiški, jos darbas yra stebimas įvairių partijų komisijos narių bei stebėtojų, rezultatai į įvairių partijų būstines persiunčiami nedelsiant suskaičiavus balsus, tad nieko daug nesuklastosi. Jei kažkas parsiduos už alkoholį ar dar ką, tai tam yra teisėsaugos pareigūnai, specialiai paskirti rinkiminių komisijų nariai bei visuomeniniai stebėtojai, kurie tokius pavienius atvejus privalo pastebėti. Kiekviena rinkiminė apylinkė turi savo antspaudą, kontrolinius atvykusių lapelius ir kitas priemones, kaip užtikrinti tikslų balsų suskaičiavimą. Baudos už bandymus sukčiauti skiriamos nemenkos. Balsų pirkėjams grėstų netgi baudžiamoji atsakomybė. KIEK PASINAUDOS PILIEČIO TEISE? Nors politologai nuolat aiškina, kad balsuojančių procentas bus toks, kaip ir per paskutinius kelis rinkimus, tai yra apie 50 procentų sąrašinių rinkėjų, manau, kad bus kiek kitaip. PASIAIŠKINKIME: Nemažas skaičius Lietuvos piliečių dėl įvairių priežasčių emigravo į Vakarų šalis ir už Atlanto. Jie tradiciškai kur kas vangiau pasinaudoja piliečio teisėmis ir išsako savo nuomonę per rinkimus. Tačiau, ir išvykėlių tarpe atsiranda vis daugiau tokių, kurie ruošiasi ar sutiktų ateityje grįžti į gimtinę, jei čia būtų sudarytos palankesnės darbo ir jo apmokėjimo sąlygos. Tam pasiekti nemažas jų skaičius pabandys įtakoti Lietuvos politiką, kad tokia geresnė situacija Lietuvoje atsirastų. Nemažą įtaką balsuotojų procentų padidėjimui gali lemti ir tai, kad norima ieškoti kelių siekti tiesos ir teisingumo mūsų teisėsaugoje. Situacija joje gan sudėtinga ir norint rimtesnių pozityvių permainų, gali tekti sukaupti daug politinės valios bent jau tam, kad tokiam procesui būtų duotas startas. Gal net keli procentai rinkėjų balsuos būtent todėl, kad teisėsauga visoje eilėje skandalingų bylų parodė savo kompetenciją ar net neskaidrų angažuotumą. Tai suaktyvino naujų politinių jėgų atsiradimą, kurios suaktyvino gal net tokį elektoratą, kuris anksčiau būdavo rinkimams abejingas. Visuomenė, manau, vis dar tikisi, kad bent jau skandalingiausios kriminalinės istorijos bus nuosekliai ištirtos, o nustatytų kaltų asmenų veikos būtų atitinkamai įvertintos pagal Baudžiamojo kodekso normas. Tam, kad jokie nusikaltėliai, padarę sunkius nusikaltimus, negalėtų išsisukti, reiktų gerokai prailginti baudžiamosios atsakomybės senaties terminus. Tada tie, kurie visaip manipuliuoja jų laukdami, taip pat prarastų viltį neatsakyti už padarytus nusikaltimus. Rinkėjų aktyvesnį dalyvavimą gali sužadinti ir tai, kad per šią kadenciją Lietuvai teko išgyventi pasaulinės krizės laikotarpį ir toli gražu ne visos turėtos geresnio gyvenimo viltys tapo realybe. Lietuva jau pakilo iš krizės duobės, pranašauta antra krizės banga ES ryžtingai slopinama, tad švelniai optimistinės viltys dėl ateities vėl gimsta. Tai turėtų rinkėjus nuteikti labiau optimistiškai ir paskatinti logiškai įvertinti visą ankstesnį Nepriklausomos Lietuvos nueitą kelią. Dalį rinkėjų gali suaktyvinti ir patariamasis referendumas dėl VAE statybos. Kiekvienas pilietis turi teisę apsispręsti, kokio Lietuvos savarankiškimo ar priklausomumo jis nori. Tikiu savo Tautos išmintimi ir viliuosi, kad jos nuomonė bus deramai subalansuota. Tad spėju, kad šiuose Seimo rinkimuose gali dalyvauti arti 60 procentų rinkėjų ir tai būtų reikšmingas žingsnis didesnei demokratijos raiškai šalyje.

niekaip nesuprantu

niekaip nesuprantu portretas
Kai "vadavomes" is TSRS, landsbergistu visi budavo raminami, kad gyvenimas kapitalistiniame rojuje tik geres. Dabar esame ES, bet gyvenimas gereja tik saujelei valdanciuju ir isnaudotojams, o ES priverte uzdaryti ju paciu saugia pripazinta AE, del ko gyvenimas tik pablogejo, nes elektros kaina pakilo trecdaliu ir dar kils. Maistas taip pat brangsta kasdien, ir tai aiskinama "pasaulinemis tendencijomis". Vien plepalais, apie laisva ir teisinga santvarka gyvas nebusi. Reikia kazka i skrandi isidet. Reikia ir desros pavalgyt laikas nuo laiko. Ar dabar dazniau, negu TSRS laikais, ta desra valgom? Dalis pilieciu – didziausiu vagiu ir prie valdzios prisisiurbusiu erkiu - taip. MES TAI NE! Tai kokia tos "laisves" ir "nepriklausomybes" kaina?

Kestas

Kestas portretas
As uz Konservatorius!
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių