- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį vykusiame mokytojų ir darželių pedagogų streike dalyvavo 12 proc. iš visų šalies pedagogų - streikavo 18 proc. bendrojo ugdymo ir 5 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagoginių darbuotojų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
500 streiko dalyvių yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai, 5,8 tūkst. dirba bendrojo ugdymo mokyklose, 100 – neformaliojo švietimo įstaigose. Streikas vyko 13 proc. švietimo įstaigų: maždaug 300 iš 2300 šalies darželių ir mokyklų.
Profsąjungų skaičiavimu, prie antradienio streiko prisijungė apie 10 tūkst. pedagogų.
„Tas skaičius, kuris buvo planuojamas, kad dalyvaus streike 10 tūkst., tikrai nesumažėjo, mes skaičiuojame, kad jisai padidėjo (...). Jau įspėjamajame streika dalyvavo toks gausus būrys mokytojų, tai jeigu ir toliau bus nepaisoma pagrįstų reikalavimų ir įsipareigojimų vykdymo, streikuos galbūt ir daugiau mokytojų“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
„Perspektyvoje, mes manome, jeigu valdžia iš tikrųjų neišgirs mūsų reikalavimų, nenorės su mumis susitarti taikiu būdu, ieškoti kažkokio kompromisinio konsensuso, mes eisime toliau. Mūsų keturios profsąjungos buvome susitikę, aptarėme veiksmų planą ir manome, kad tikrai laikysimės jo, nes žmonės yra dabar pasiryžę iš tikrųjų kovoti už savo teises“, - kalbėjo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Jis sakė pasigendantis plano, kaip bus atstatyti 37 proc. per krizę sumažinti mokytojų atlyginimai: „Tai turėtų būti ilgalaikė programa, mes sutinkame, kad būtų tęstinumas iki 2020 metų atstatyti į šitą lygį mokytojų darbo užmokestį“.
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė savo ruožtu piktinosi, kad mokytojai nelaikomi mirtingųjų poreikius turinčiais žmonėmis.
„Krizė pasibaigė, Seimo nariai sugebėjo susigrąžinti ne po 9 eurus, ką jie žada mokytojams šiandien, o mokytojai vėl liko už borto“, - apgailestavo ji.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė antradienį Seime žurnalistams sakė teigiamai vertinanti streiką, nes pedagogai „kovoja už tai, kas jiems priklauso“. „Kai kurioms grupėms (po krizės atlyginimai) buvo atstatyta, o mokytojams nuo 2009 metų atlyginimai nebuvo didinami, ir tai yra teisėtas jų lūkestis ir teisėti reikalavimai“, - pabrėžė A.Pitrėnienė.
Klausiama, koks šiuo metu yra vidutinis mokytojo atlyginimas, ministrė sakė, kad suskaičiuoti sudėtinga, nes mokytojų krūvis yra labai skirtingas. Ministrės teigimu, mokytojai savo bendruomenėje verčiau sutinka mažiau dirbti, tarpusavyje pasiskirsto krūvį, kad nebūtų atleidžiami kolegos.
„Paskutiniais mano duomenimis, 25 pamokos, mokytojas metodininkas, tas viduriukas, prie aukštesnės kategorijos, tai į rankas gauna per 800 eurų“, - sakė ministrė. Pasak jos, tarp streikuojančių daugiausiai mokytojų, turinčių 18-24 valandų krūvį.
„Pasižiūrėjome pjūvį, kokių mokytojų yra daugiausiai tarp streikuojančių, su kokiu pamokų krūviu, didžioji dalis yra 18-24 valandos, tai nėra pats mažiausias pamokų skaičius, mes turime daug mokytojų, kurie turis 8, 9, 10 pamokų, tada ir minimalus uždarbis gaunasi“, - sakė A.Pitrėnienė.
Mokytojų profesinės sąjungos streiką surengė reikalaudamos didinti atlyginimus. Anot profesinių sąjungų, pagrindiniai streikuoti ketinančių mokytojų reikalavimai yra atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 metų sausio 1 dieną, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus, 2016 metais valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą, bei mažinti mokinių skaičių klasėse ir grupėse.
Valdančiosios koalicijos partijų politinė taryba praėjusią savaitę nusprendė tenkinti dalį profesinių sąjungų reikalavimų, jiems skiriant 10 mln. eurų. Ministerija taip pat žada ieškoti lėšų peržiūrėdama jai skiriamaus asignavimus.
Anot ministerijos, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kitąmet kils iki 7 proc., šiemet jų algos didėjo 10 procentų. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems – 3 proc. Pažymima, kad nuo sausio 1 dienos 34 eurais didės mokinio krepšelis. Pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas kitąmet didėja 1,5 mln. eurų. Nors pažadėta algas kelti, profsąjungų tokie pažadai netenkina.
Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad norint tenkinti juos visus kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų, todėl reikalavimai esą nerealūs. Profsąjungų skaičiavimu, lėšų poreikis - mažesnis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos4
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...