Lietuvoje pagal norvegų modelį kuriami pusiaukelės namai nuteistiesiems

Lietuva, remdamasi Norvegijos patirtimi, keturiose vietose - Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje ir Kaišiadorių rajone, Pravieniškėse, - steigia pusiaukelės namus, kuriuose gyvens netrukus į laisvę išeisiantys nuteistieji.

Pusiaukelės namuose įsikurs tik asmenys, kurie suvokė padaryto nusikaltimo žalą, yra pasirengę dirbti, mokytis ir grįžti į visavertį gyvenimą visuomenėje.

Kiekvienuose pusiaukelės namuose galės gyventi iki 20 nuteistųjų, juose dirbs po keturis socialinius darbuotojus, taip pat po keturis apsaugos ir priežiūros darbuotojus. Dar vienas darbuotojas bus atsakingas už namų eksploatavimą ir veiklą.

„Mes tikrai tikime, kad norvegų patirtis, kuri daug metų jų šalyje yra vykdoma, pasiteisins ir pas mus. Tegu ir mažai grupei, bet tikrai atsiras nuteistųjų, kuriais pasitikėsime ir kurie pateisins mūsų lūkesčius“, - per spaudos konferenciją sakė Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jocius.

Kalėjimų departamente penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje pristatyti bausmių vykdymo srities projektai.

Projekto, kurio vertė daugiau nei 5 mln. litų, apie 68 proc. sumos sudarys patalpų įrengimas ir remontas, o kita dalis bus skirta personalo atrankai ir įdarbinimui, eksploatacijai, projektui administruoti ir netiesioginėms išlaidoms.

Naujų pastatų pusiaukelės namams statyti nereikės, jie bus įrengti anksčiau pastatytose, tačiau dažniausiai nenaudojamuose pastatuose. Šiuo metu jie stovi tušti ir priklauso bausmių vykdymo sistemai.

Manoma, kad pusiaukelės namai Lietuvoje pradės veikti 2015 metų gruodį ar 2016 metų sausį. 80 nuteistųjų į ketverius pataisos namus atrinks įkalinimo įstaigų administracija.

Įkalinimo įstaigų atstovai per spaudos konferenciją minėjo, kad jau dabar pastebi pavyzdingai besielgiančius nuteistuosius, kurie laikosi visų taisyklių, gailisi dėl to, ką padarė, ir nori laisvėje išpirkti kaltę.

Į pusiaukelės namus nuteistieji pateks likus mėnesiui - pusei metų iki lygtinio paleidimo. Nuteistasis turės dirbti arba mokytis, tačiau vakare turės grįžti į pusiaukelės namus, kur bus kontroliuojama, ar jis grįžo blaivus, ar tinkamai elgėsi darbe. Pareigūnai vyks į jo darbovietę ar mokymo įstaigą, bendraus su jų atstovais ir aiškinsis, kaip nuteistasis dirba ar mokosi.

Numatoma, kad į pusiaukelės namus nepaklius asmenys, kuriems teismas skyrė ilgesnę nei 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Pareigūnai žada nemažą nuteistųjų atrankos filtrą - bus vertinama rizika, ryšiai su šeima ir t.t. Šeima tam tikru metu namų gyventoją galės tik lankyti, tačiau kartu apsigyventi pusiaukelės namuose neturės teisės.

Jau yra startavęs ir projektas dėl įkalinimo įstaigų personalo kompetencijų stiprinimo, skiriant daugiau dėmesio įkalintiesiems mokyti. Jo vertė - 2,4 mln. litų. Vienas iš tikslų - dalyvauti suimtų nepilnamečių formaliojo ir neformaliojo ugdymo veikloje. Vienas iš pagrindinių šio projekto uždavinių - įrengti mokyklą, pritaikytą suimtiems nepilnamečiams ugdyti.

Bus apmokyta 1515 pareigūnų, jiems bus sukurta 16 programų, bus rengiami šeši asmenys kaip instruktoriai mokytojai. Taip pat numatyta bausmių vykdymo darbuotojus mokymams siųsti į Norvegiją.

Projektais taip pat bus siekiama efektyvesnės nuteistųjų motyvacijos ir tinkamos sveikatos priežiūros, ketinama apmokyti 650 asmenų. Bus sukurtos programos.

Lietuvoje šiuo metu laisvė apribota apie 9 tūkst. asmenų - jiems skirtas kardomasis suėmimas arba jie nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Dauguma įkalinimo įstaigų perpildytos.

Pusiaukelės namai veikia JAV, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje jų veikia aštuoni.

Lietuvoje kurdami pusiaukelės namus, pareigūnai sulaukė didelio gyventojų pasipriešinimo.