Lietuvoje liepsnojo atminimo laužai, prie Seimo – V. Landsbergio kalba

Antradienio vakarą minint 1991 metų sausio įvykių 25-ąsias metines įvairiose Lietuvos vietose buvo uždegti laužai.

Atminimo laužus uždegant prie Seimo dalyvavo šimtai žmonių, tarp jų buvo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, tačiau jie į susirinkusius nesikreipė. Tuo metu renginyje dalyvavęs pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis susirinkusiems sakė, kad šiandien į parlamentą užeiti nenori.

„Netraukia manęs užeiti į šitą veidmainystės namą. Bet jūs galite užeiti ir pasižiūrėti, kaip fotoparodoje pristatomas Sausio 13-osios mūšis ir pergalė“, - susirinkusiems prie Seimo sakė V.Landsbergis.

Jis džiaugėsi, kad šildo laužų ir šalia jų susirinkusių žmonių širdžių šiluma, tačiau apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar vergaujama „vidiniams pavydams, pagiežoms, kerštavimams ir suktybėms“.

V.Landsbergio kalba nebuvo transliuota per LRT televiziją, kuri parodė dalį prie Seimo vykusio renginio.

„Keista, kad buvo liepta netransliuoti laisvės laužo - prirengta įvairių koncertų kaip tik šiuo metu, ir vis tiek jūsų čia daug“, - pastebėjo V.Landsbergis.

Susirinkusiems Nepriklausomybės aikštėje koncertavo populiarūs Lietuvos atlikėjai: Marijonas Mikutavičius, Andrius Mamontovas, Algirdas Kaušpėdas ir kiti. Minioje plevėsavo Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos vėliavos, dainas lydėjo fejerverkai.

Prie parlamento atėjęs Šaulių sąjungos narys, verslininkas 60-erių Aloyzas Koryzna pasakojo, kad prieš 25-erius metus gyveno Kaune, tačiau jau nuo 1991 metų sausio 8 dienos buvo atvykęs į Vilnių saugoti Televizijos bokšto. Jis sako, kad 1991 metų sausio 13-osios naktį patyrė siaubą ir nerimą, tačiau jau ryte suprato, kad Lietuvos valstybei „viskas pasibaigė laimingai“.

„Juk iš tikrųjų – parlamentas liko, Vyriausybė liko, suvedėme galus, pasirodo, viskas tvarkoje. Dar sausio 13-osios rytą supratome, kad laimėjome“, - BNS sakė A.Koryzna.

Jis pasakojo tuo metu jautęs „neįtikėtiną vienybę“, kuri, jo manymu, vėl pasireikštų, jei reikėtų gintis.

„Be abejonės, tokia vienybė būtų ir dabar. Tada mes dar gynėme save, šeimą, nežinia kokį būsimą rytojų. O dabar mes išsiveržę iš despotijos ir turime demokratiją, kurią privalome ginti nesvarstydami“, - pasakojo A.Koryzna.

Prie Seimo taip pat atėjusi 35-ių Živilė Bačkienė sakė, kad sausio 13-ąją prieš 25-erius metus praleido namuose, nes dar buvo vaikas, o dabar čia atvyko, nes tai jai - šventė.

„Šią dieną būtina paminėti. Ji yra ne tik laisvės diena, bet ir kovos diena (...). Visą laiką išgyvenu šitą šventę“, - BNS sakė Ž.Bičkienė.

D.Grybauskaitė, antradienį dalyvavusi ne tik renginyje prie Seimo, bet ir padėjusi gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto, ragino laisvę ginti kasdien, nes laisvė nėra dovana. Pasak prezidentės, Laisvės gynėjų auka yra įpareigojimas kiekvienam Lietuvos žmogui mylėti ir branginti valstybę, sakoma Prezidentūros pranešime.

Premjeras A.Butkevičius, antradienį taip pat dalyvavęs atminimo laužo uždegimo ceremonijoje prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastatų, pabrėžė, kad visada bus vertybių, kurias piliečiai turės ginti, pranešė Vyriausybė.

„Tėvynės gynyba – nuolatinis uždavinys. Ginti nuolat reikia ir savo teises, savo demokratiją. Bet tai jau pilietinės visuomenės uždavinys“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario ir balandžio mėnesiais) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.