Lietuvoje kuriamas pirmasis išmanusis kelias

Kad automobilių gamintojai stengiasi aprūpinti transporto priemones naujausiomis išmaniosiomis technologijomis, nieko nebestebina, tačiau jos pradedamos diegti ir Lietuvos keliuose.

Pilotinis projektas

Visai neseniai Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pranešė, kad trijuose pagrindiniuose šalies keliuose bus diegiama išmanioji sistema, kuri galės pasverti įprastu greičiu važiuojančius automobilius. Be to, ji fiksuos didžiagabarites transporto priemones, važiuojančias be leidimo, be techninės apžiūros, neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu, ir kitus duomenis.

Siekiama, kad ateityje ši sistema galėtų automatiškai išsiųsti baudos kvitą svorį viršijusių ir kitus reikalavimus pažeidusių transporto priemonių valdytojams.

Labai panašiai dabar veikia ir greičio matuokliai. Greitį viršijusios transporto priemonės valdytoją pasiekia baudos kvitas, kuris yra sugeneruojamas automatiškai.

Tai būtų pirmasis toks bandymas – visoje Europoje niekur kitur baudos nėra automatiškai išrašomos. Tačiau tai nėra vienintelė  Lietuvos keliuose diegiama išmanioji sistema.

Kaip teigė LAKD Intelektinių trasnporto sistemų skyriaus patarėjas Laurynas Ivinskis, iki šių metų pabaigos kelyje Vilnius–Kaunas bus sumontuotos sistemos, galinčios siųsti duomenis pravažiuojantiems automobiliams ir juos gauti. "Taigi tarp naujų transporto priemonių, kuriose jau diegiamos tokios išmaniosios sistemos, ir kelio infrastrūktūros bus užmegztas ryšys", – tvirtino L.Ivinskis.

Informacijos šaltinis

Šią savaitę su įmonėmis bus pasirašytos sutartys, ir sistemos įrengimo darbai kelyje pajudės. Tokia sistema pasitarnaus ne tik vairuotojams, kurių valdomi automobiliai gaus naujausią informaciją apie eismo sąlygas ir situaciją kelyje, bet ir kelius prižiūrinčioms įmonėms.

"Naujuose automobiliuose įrengti kompiuteriai kaupia visą informaciją, kurią gauna iš sistemų – pakabos darbo intensyvumo duomenis, taip pat apie prasisukusius ratus, staigų stabdymą ir panašiai. Važiuodamas pro daviklius, automobilis pateks į jo veikimo lauką ir perduos sukauptus duomenis, kurie realiu laiku keliaus į LAKD duomenų bazę. Jie bus susiteminami ir iškart pateks į eismo informacijos portalą, juos gaus ir kelius prižiūrinčios įmonės", – apie sistemos veikimo modelį pasakojo LAKD specialistas.

Važiuodamas pro daviklius, automobilis pateks į jo veikimo lauką ir perduos sukauptus duomenis, kurie realiu laiku keliaus į LAKD duomenų bazę. Jie bus susiteminami ir iškart pateks į eismo informacijos portalą, juos gaus ir kelius prižiūrinčios įmonės.

Tokia sistema itin pasitarnaus tuomet, kai Lietuvoje vyrauja permainingi orai. Pavyzdžiui, apie tai, kad kelio atkarpoje buvo slidi kelio danga ir automobilio sistema fiksavo suprastėjusį ratų sukibimą, bus persiunčiama informacija, todėl kelius prižiūrinčios įmonės darbuotojai galės nuvykti į tam tikrą kelio ruožą. Planuojama, kad davikliai turėtų būti sumontuoti kas 10 kilometrų, taigi ir kaupiama informacija būtų gan tiksli.

Pasak LAKD atstovo, automobilio valdymo technologija, paremta kelių informacija, yra labai efektyvi. "Kelyje yra įrenginiai, teikiantys informaciją. Pavyzdžiui, automobilis gavęs informaciją apie priekyje nutikusį eismo įvykį, automatiškai stabdo automobilį arba mažina jo greitį. Toliau vairuotojui pateikiama įspėjamoji informacija", – sakė pašnekovas.

Rezultatų teks palaukti

Pasak L.Ivinskio, didžiausia problema, kad automobilių gamintojai kol kas kuria skirtingas programas, todėl ir kelyje Vilnius–Kaunas bus įrengtos trys skirtingos sistemos, galinčios nuskaityti informaciją iš trijų skirtingų koncernų automobilių perduodamos informacijos.

"ES kol kas dar nėra patvirtintas bendras standartas. Nors jau kalbama apie tai, kad prie ITS direktyvos turėtų atsirasti reglamentavimas, tačiau Europos mastu procedūrų patvirtinimas gali labai ilgai užtrukti, todėl mes nusprendėme trijuose kelio ruožuose įrengti minėtas sistemas, kad įvertintume, kaip jos prisideda prie sklandesnio eismo užtrikrinimo", – pasakojo specialistas.

LAKD atstovas tiksliai nedrįso prognozuoti, kada paaiškės, ar tokia sistema pasiteisina, tačiau sakė tikįs, jog tam, kad būtų galima daryti kažkokius apibendrinimus gali prireikti nuo 6 iki 12 mėnesių. Priežastis paprasta – didžiąją dalį šalies automobilių parko sudaro vidutiniškai 10–15 metų automobiliai, kuriuose tokios sitemos dar nebuvo diegiamos, tad ir laikotarpis, per kurį paaiškės tokių sistemų darbo efektyvumas, yra gana netrumpas.

Pati sistema, kuri bus įdiegta kelyje Vilnius–Kaunas nėra brangi, tereiks kelyje sumotuoti siųstuvus, kurie priimtų informaciją iš pravažiuojančių automobilių ir ją siųstų. L.Ivinskis tiki, kad ilgainiui visuose didesnio intensyvumo keliuose atsiras tokios sistemos, leisiančios tiek vairuotojams, tiek ir kelius prižiūrinčioms tarnyboms gauti operatyviausią ir tiksliausią informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas.

Kelius reikia parengti

Kalbant apie išmaniojo kelią kūrimą reikia nepamiršti ir iš pirmo žvilgsnio paprastų, tačiau kartu labai svarbių dalykų. Kad tinkamai funkcionuotų visos išmaniosios automobilio sistemos, tam reikia pritaikyti ir patį kelią. Kelio ženklai turi atitikti aukštesnės kokybės reikalavimus, kad juos atpažintų automobilių sistemos. Turi būti užtikrintas geras kelio horizontalusis ženklinimas, kad automobiliai geriau atpažintų jo elementus ir galėtų orientuotis.

Taip pat kai kuriose šalyse jau pradedami diegti ir išmanieji apsauginiai kelio įrenginiai. Pavyzdžiui, išmanieji kelio atitvarai, kurie sumodeliuoti taip, kad nukrypusį automobilį grąžintų į judėjimo juostą. Tokie atitvarai sugeba pakoreguoti automobilių važiavimo kryptį, antraip jie būtų nuvažiavę nuo kelio.

Iš šiuo metu pasaulyje kuriamų ir tiriamų transporto sistemų svarbiausia laikoma – automatinė eismo vykių nustatymo sistema. Vos tik sutrikus normaliam eismo srauto judėjimui, stebėjimo kameros tai užfiksuoja ir praneša apie įvykį. Kad sistema būtų efektyvi, kamerų stebima zona turėtų matyti visą kelią. Dažniausiai tokios sistemos naudojamos tuneliuose arba kitose judresnėse ir problemiškesnėse vietose.


Faktai

Šiuo metu Lietuvoje informacija renkama daugiau kaip iš 110 kelių oro sąlygų stotelių, beveik 300 vaizdo kamerų, daugiau kaip 200 eismo intensyvumo skaitiklių ir beveik 1 000 kelius prižiūrinčių mechanizmų.


Planas jau seniai parengtas

Intelektinių (pažangių) transporto sistemų (ITS) įgyvendinimo Lietuvoje galimybių studija Susisiekimo ministerijos užsakymu Lietuvoje buvo atlikta dar 2011 m. ITS dažnai yra suprantamos kaip informacinių ir ryšio technologijų taikymas transporto srityje. Įvertinant transporto problemų mastus buvo išskirti penki svarbiausi prioritetai, į kuriuos Lietuvoje galėtų būti nukreiptos ITS veiklos: avaringumo mažinimas, transporto infrastruktūros efektyvus naudojimas, viešojo transporto populiarinimas didinant paslaugų kokybę, darni transporto sistemos plėtra, ITS gebėjimų didinimas.

Tinkamiausi projektai Lietuvai (keletas punktų, svarbių kiekvienam vairuojančiam):

Automatinė pažeidimų kontrolė – saugumą keliuose didinantis projektas, kurio metu siūloma diegti automatinį pažeidimų kontrolės įrenginių tinklą užmiesčio ir miesto keliuose. Įrenginiai būtų skirti greičiui bei kitiems kelių eismo taisyklių pažeidimams kontroliuoti.

E-Call sistema – eismo įvykių neigiamus padarinius mažinantis projektas, kurio metu būtų įdiegta automatinė pranešimo apie eismo įvykį pagalbos tarnyboms sistema.

Elektroninės kelių rinkliavos – ITS projektas, kurio metu būtų sukurta infrastruktūra, leidžianti apmokestinti sunkiasvores transporto priemones pagal nuvažiuotą atstumą ir leistų padengti išorines transporto priemonių sąnaudas.

Automatinė transporto priemonių svorio kontrolė – projektas, kurio metu būtų sukurta automatinė sunkiasvorio transporto priemonių antsvorio pažeidimus fiksuojanti sistema.

Koordinuotas automatinis eismo valdymas – ITS projektas, padedantis efektyviau valdyti transporto priemonių srautus ir užtikrinantis efektyvesnį turimą kelių infrastruktūros panaudojimą.

Eismo duomenų rinkimo tinklas ir informacijos sklaida – bazinės ITS infrastruktūros projektas, kurio metu būtų plečiamas duomenų rinkimo tinklas, taip pat renkama, kaupiama, analizuojama ir platinama eismo dalyviams aktuali transporto informacija.


Šiame straipsnyje: išmanusis keliaskeliai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nu jo

Nu jo portretas
Jei tas "išmanusis kelias" veiks taip, kaip "e-receptas" ir panašios "išmaniosios" sistemos, tai geriau jau nuo to kelio laikytis atokiau. Įrodyk paskui, kad tu ne dramblys...

išvada

išvada portretas
Bankrutuojant valstybė karštligiškai ieško būdų , kaip dar apiplėšti savo gyventojus...

LV

LV portretas
Na jau vien svarstyklių įrengimas jau menesiui eisma trikdo 10-30 min plius kol pravaziuoji.
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių