Lietuvoje per dešimtmetį - religinių bendruomenių augimo bumas

Pagonys Lietuvoje nelaikoma tradicine religine bendruomene, karaimai – laikoma tradicine, o žodį „sekta“ galima pamiršti.

Sektomis nebevadina

Neretam į duris pasibeldžia nekviesti svečiai ir siūlo, pavyzdžiui, geresnį gyvenimą ir knygučių.

Kone kiekvienas yra girdėjęs ir apie pažįstamą, įsitraukusį į kokios nors sektos veiklą ar net atidavusį jai visą savo turtą.

Vis dėlto šios istorijos galimai jau ir lieka tik istorijoje: Teisingumo ministerija (TM) per pastaruosius kelerius metus nėra gavusi pranešimų dėl tradicinėmis nelaikomų religinių bendruomenių veiklos.

Už tradicinėmis nelaikomų religinių bendruomenių ar bendrijų steigimą pagal Lietuvos teisės aktus nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Asmenys gali būti baudžiami tik už konkrečias Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodytas veikas.

Panašu, kad ne tik nebegaunama pranešimų tradicinėmis nelaikomų religinių bendruomenių veiklos, bet apskritai pamažu išgyvendinamas negatyvus požiūris į tokias bendruomenes.

TM Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius pateiktuose atsakymuose pažymėjo, kad terminas „sekta“ turi neigiamą reikšmę, todėl dažniausiai yra naudojamas kitas terminas – „naujas religinis judėjimas“.

1 tūkst. 274 bendruomenės ir bendrijos

TM yra parengusi ir savo interneto svetainėje paskelbusi tradicinių ir tradicinėmis nelaikomų religinių bendruomenių statistiką, joje pateikiamas ne tik bendras įregistruotų religinių bendruomenių skaičius, bet kiek konkrečiai tam tikros religinės krypties bendruomenių yra įregistruota.

Iki 2012 m. gruodžio mėnesio Lietuvoje buvo 1 tūkst. 274 įregistruotos ir į Juridinių asmenų registrą įtrauktos religinės bendruomenės ir bendrijos, iš jų – 1 tūkst. 87 tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos ir 186 nelaikomos tradicinėmis.

Daugiausiai bendruomenių ir bendrijų yra krikščionybės ir krikščioniškosios kilmės krypčių.

Tradicinėmis iš jų laikomos Romos katalikų (875-ios), sentikių (63), evangelikų liuteronų (55), stačiatikių (55), evangelikai reformatai (19), graikų apeigų katalikai (2).

Tradicine nelaikomos, bet gavusios valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą yra baptistai ir „laisvosios bažnyčios“ (31), septintos dienos adventistai (19).

Tradicinėmis nelaikomos charizminės evangeliškos krikščionių bendruomenės („Tikėjimo žodis“, „Naujoji karta“, „Vynuogynas“ ir kitos) (48), sekmininkai (31), metodistai (9), Jehovos liudytojai (3), Kristaus bažnyčios (3), pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia (mormonai) (3), armėnų apaštališkoji bažnyčia (2), krikščionių bendruomenė (1), išganymo armija (1), naujoji apaštalų bažnyčia (1), pasaulietinis namų misionierierinis judėjimas (1), rumunų ortodoksai (1), suvienijimo judėjimas (1).

Judaizmo krypčių bendruomenės yra dviejų tradicijų, abi laikomos tradicinėmis. Tai – judėjai mitnagedai (7) ir judėjai chasidai (2).

Islamo ir islamiškos kilmės krypčių bendruomenės taip pat yra dviejų tradicijų. Tradicinėmis bendruomenėmis laikomi musulmonai sunitai (10), netradicinėmis – neislamiškojo sufizmo bendruomenės (1).

Induistinės kilmės krypčių Lietuvoje yra tik Krišnos sąmonės organizacija (3), ji nelaikoma tradicine.

Taip pat visos tradicinėmis nelaikomos budizmo ir budistinės kilmės krypčių religinės bendruomenės ir bendrijos: Tibeto budizmo bendruomenės (6), bendruomenės, išpažįstančios Budos mokymą (kitaip žinomos kaip „Baltojo lotoso“ judėjimas) (3), Zen budizmo bendruomenės (2), Japonijos budizmo bendruomenės (1), Ošo meditacijos grupės (1).

Iš kitų religinių krypčių tradicine religine bendruomene laikomi karaimai (1), bet pagonys (8) – nelaikomos tradicinėmis. Tradicine nelaikoma ir bahajų bendruomenė (1)


Šiame straipsnyje: Lietuvareliginės bendruomenės

NAUJAUSI KOMENTARAI

pil

pil portretas
Tradicinės ar netradicinės - vienodai visa tai - ar tai tradiciniai ar netradiciniai smegenų suskystėjimai. Suskystėjimai ir tiek.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių