Lietuvių rojus – svetingoji Ukraina

Per sieną – pėsčiomis

Kelių bičiulių kelionė į Lvove vykusias sporto žaidynes nuotykiais buvo paženklinta nuo pirmosios kelionės dienos.

Pasiekę Lenkijos–Ukrainos sieną klaipėdiečiai pasielgė neįprastai, lyginant su kitais keliautojais. Per sieną į svetimą šalį jie patraukė pėsčiomis, automobilius palikę Lenkijoje.

Pasirodo, kad tai buvusi išganinga mintis.

"Sieną pėsčiomis gali kirsti per 5 minutes, eilės automobiliui įvažiuoti tektų laukti penkias valandas. Tad ir iškulniavome. Ukrainiečiai pasieniečiai, išvydę lietuviškus pasus, nušvito. O dar išgirdę, kad mes į jų šalį traukiame atostogauti, lyg pagauti pasididžiavimo, linkėjo visa ko geriausio", – pasakojo klaipėdietis Lukas.

Pasienyje verda biznis

"Pasienio zonoje verda gyvenimas. Kažkas įvažiuoja į šalį, kažkas išvažiuoja, čia pat kažkas kažką parduoda. Kokia ten prekyba, net sunku suprasti. Tuoj pat prisistatė vadinamasis dušmanas ir į Lovą, kuris yra už 70 kilometrų, pasisiūlė nuvežti už 30 eurų. Pamanėme, kad keturiems žmonėms, lyginant su lietuviškomis kainomis, visai gal ir nebloga kaina būtų", – prisiminė Lukas.

Tačiau išvydę neišmanėlius atvykėlius, stabtelėjo du jauni vyrukai ir patarė keliautojams nepasimauti ant nelegalaus taksisto kabliuko.

"Ukrainiečiai mums parodė, kad už 200 metrų yra autobusų stotelė. Aišku, tai buvo senovinis, sovietiniais laikais dvelkiantis paviljonas. Atvažiavo tokio pat lygio autobusas. Tačiau 70 kilometrų bilietas vienam žmogui tekainavo 45,5 grivinos. Kai 30 grivinų yra vienas euras, tai kelionė buvo juokas, o dar ir kraštą pamatėme", – šypsojosi klaipėdietis.

Autobuso bilietas – centai

Atvykę į Lvovą, keturi vaikinai sėdo į tramvajų. Tik sušokę į vidų jie susiprotėjo, kad neturi bilietų. O juos, pasirodo, galima įsigyti tik kioskuose.

"Buvo neramu, ar nepagaus kontrolė. Vienas draugas mokėjo ukrainiečių kalbą, tad perskaitė užrašą, kad bauda už važiavimą be bilieto yra 40 grivinų. Ai, pamanėme, už 1,2 euro pavažiuosime kaip zuikiai, jei ką, sumokėsime baudą. Oficialiai suaugusiam žmogui tramvajaus bilietas kainuoja dvi grivinas. Nepadoru būtų išversti į eurus, nes lietuviai pensininkai pasiustų tai sužinoję. Tai yra keli euro centai, ir gali važiuoti per visą miestą", – kalbėjo sporto sirgalius.

Jaunuoliai Lvove išsinuomojo dviejų kambarių butą pačiame miesto centre.

"Už tris nakvynes mes sumokėjome 75 eurus. Tačiau keturiems žmonėms tai atsiėjo vos po 6,25 euro už naktį. Ar įmanoma Klaipėdoje rasti tokią pigią nakvynę? Uostamiestyje ji kainuotų 50 eurų", – tvirtino Lukas.

Staigmena suvirpino širdis

Vos įsikūrę jaunuoliai išskubėjo į savo kelionės tikslą – futbolo varžybas.

"Žaidė Lvovo "Karpaty" ir Kijevo "Dinamo". Buvo galingos varžybos. Nustebino ir modernus Lvovo futbolo stadionas. Jame telpa 39 tūkst. žiūrovų, tą kartą buvo gal 20 tūkst. Kadangi varžybos vyko kovo 11-ąją – Nepriklausomybės atkūrimo dieną, ukrainiečiai tribūnose iškėlė milžinišką plakatą – "Sveikiname brolišką lietuvių tautą". Mums suvirpėjo širdys. Vietos futbolo klubas mus pakvietė stebėti varžybas nemokamai", – pasakojo sporto aistruolis.

Lietuviai daugelį kartų įsitikino ukrainiečių nuoširdumu.

"Tačiau nacionalizmas ten tvyro ore. Kur tik eisi, balkonuose kabo didžiulės Ukrainos vėliavos. Jei tik išeis kalba apie karą, pokalbis gali įaudrinti", – pastebėjo lietuvis.

Ieškojo "maskolių"

Lvovo senamiestį išvaikščioję skersai ir išilgai jaunuoliai įsitikino, kad tai labai švarus ir kultūringas miestas, jame galima rasti 55 proc. visų šalies istorinių ir kultūrinių objektų.

"Sutikome tik kelis išmaldos prašančius elgetas. Tačiau jokių muštynių, kriminogeninių vaizdelių nematėme. Tiesa, policija ten visuomet važinėja įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais. Mums tai buvo neįprasta. Bet pas juos tai priimta. Mieste matėme labai daug kareivių. Tačiau be ginklų", – pasakojo Lukas.

Lvovas – turistų miestas, jame pilna gidų ir atvykėlių keliautojų.

"Gali net neįtarti, kad kažkur čia pat požemiuose gali būti įspūdingiausi barai. Pasukę pro vienas duris, perėjome kiemą, tada mus nuvedė žemyn vedančiais laiptais. Nustebome, kad prieš mus atsivėrė durys į didžiulį barą", – pasakojo lietuvis.

Vaikinus stebino ir gėrimų bei patiekalų kainos.

"Staiga užgeso šviesos. Baro darbuotojas šauna į viršų garsiniu šautuvu ir šaukia, kad salėje yra išdavikas – "maskolius". Esą kažkas bare užsisakė "pelmenių", rusiškų virtinių, ir degtinės. O Ukrainoje valgomi "varenikai". Po salę buvo ieškoma vadinamojo maskviečio. Staiga kažkas pakėlė ranką, tuoj pat vyras buvo išvarytas į lauką. Taip baras surengė atvykėliams savotišką šou", – pasakojo Lukas.

Praustis – pagal grafiką

Tačiau Ukrainoje lietuviai pasigedo ir europiečiui įprastų dalykų – pardavėjai neduoda čekių, o taksi vairuotojai net neturi skaitiklių.

"Bevažiuojant taksistas paaiškino, kad jam per brangu mokėti mokesčius. Lankydamiesi muziejuose ar parduotuvėse, niekur negavome jokio kasos čekio", – kalbėjo jaunuolis.

Tokį gyvenimo ir ūkiskaitos būdą ukrainiečiai teisina karu ir korupcija visuose valdžios sluoksniuose.

"Veža taksi mus gatve ir sako vietinis: va, žiūrėkite, statė čia vaikų ligoninę, o įsikūrė mokesčių inspekcija. Jie nusivylę ir suprantama dėl ko", – tikino klaipėdietis.

Karštas vanduo mieste būna tik kelias valandas. Vienomis valandomis prausiasi viena miesto dalis, kitomis – kita.