Lietuvių ramybę drumsčia blogos mintys apie galimą karą

Įvykiai Ukrainoje ne vieną galimos Rusijos grėsmės skeptiką privertė sudvejoti ir kitomis akimis pažvelgti į Europos, o ypatingai Baltijos šalių nacionalinį saugumą. Draudimo bendrovei ERGO Baltijos šalyse atlikus gyventojų saugumo indekso tyrimą, paaiškėjo, kad net 69 proc. mūsų šalies gyventojų baiminasi dėl tokių grėsmių kaip politinis nestabilumas ir maištas, kurie taip pat atneštų ir ekonominį šalies nuosmukį. ERGO sudarytas saugumo indeksas vertino įvairių grėsmių aktualumą gyventojams – nuo finansinio nestabilumo ir nusikaltimų iki stichinių nelaimių ir karo.

Daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) atsakė nerimaujantys dėl karinio konflikto Lietuvos teritorijoje. Panaši dalis tautiečių (54 proc.) baiminasi, kad Lietuva gali netekti politinio ir ekonominio suvereniteto. Visais minėtais atvejais daugiau moterų nei vyrų teigė jaučiančios baimę. Pavyzdžiui, dėl valstybės suvereniteto grėsmę teigia jaučiančios 6 iš 10 moterų ir 5 iš 10 Lietuvos vyrų.

Pasak ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininko dr. Kęstučio Bagdonavičiaus, valstybės saugumas yra itin svarbus rodiklis, nes, atsiradus pavojui valstybei, žmonės pradeda kitaip vertinti ir kitas gyvenimo sritis. Nacionalinis saugumas yra pirminė sąlyga, kad gyventojai jaustųsi saugūs ir užtikrinti.

„Akivaizdu, kad pastaruosius du dešimtmečius tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys jautėsi pakankamai saugios. Tą lėmė ir tarptautinis užnugaris – narystė NATO ir ES. Tačiau pastarųjų metų įvykiai supurtė nusistovėjusią tvarką, o tai atsispindi ir tyrimo rezultatuose – visose trijose Baltijos šalyse daugiau nei pusė gyventojų baiminasi dėl valstybės suvereniteto, galimo karinio konflikto ar valstybės stabilumo“, – teigia K. Bagdonavičius.

Nors tautinių mažumų klausimas Lietuvoje ypač eskaluojamas, grėsmė, kad šalies teritorijoje dėl to kiltų konfliktas, yra mažiausia. 51 proc. respondentų atsakė dėl tokios grėsmės nesijaudinantys, 30 proc. labiau jaudinasi nei nesijaudina, o 14 proc. dėl to nerimauja labai. Imigrantų, pabėgėlių ar prieglobsčio prašytojų antplūdžio grėsmę įžvelgia 44 proc. mūsų šalies gyventojų. Palyginimui, Estijoje tokį pavojų teigia jaučiantys 53 proc., o Latvijoje 63 proc. gyventojų.

Saugumo indekso tyrimą 2014 metais atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje internetu buvo apklausta po 1005 nuolatinius gyventojus nuo 18 iki 74 metų amžiaus.