Lietuvių kalbos instituto vadovė buvo save įdarbinusi ES projekte

„Lietuvių kalbos instituto direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė, neatsižvelgdama į 2017 metų pradžioje atlikto audito pateiktas pastabas dėl kitų direktorės sudarytų darbo sutarčių ir jos darbo laiko nederinimo su ministerija, be ministerijos, kaip darbdavio, žinios, 2017 metais papildomai įsidarbino instituto vykdomame EK finansuojamame projekte „eTranslation TermBank“ kaip projekto vadovė ir vyriausioji specialistė“, – pranešime teigia ministerija.

Pasak ŠMM, institute nustatyta ir kitų pažeidimų: institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas, o darbuotojams, einantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai. 

Ministerijos teigimu, tai, kad institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į biudžetą netinkamai panaudotas lėšas, nustatyta dar 2015-aisiais. Įstaiga buvo įsipareigojusi per trejus metus į valstybės biudžetą grąžinti 47,7 tūkst. eurų dalimis po trečdalį sumos kasmet. Tačiau per šių metų sausį vykdytą auditą nustatyta, kad institutas 2017-aisiais grąžino tik 4840 eurų, t. y. mažiau nei trečdalį numatytos metinės sumos.

Pasak pranešimo, netinkamai planuota ir vertinta instituto veikla, t. y. dokumentai tvirtinti direktoriaus įsakymais be instituto Mokslo tarybos pritarimo.

„Nerasta įrodymų, kad Mokslo taryba būtų vertinusi, kaip institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius“, – tvirtina ministerija.

Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas einantiems darbuotojams nepagrįstai taikyti skirtingi užmokesčio koeficientai. Pavyzdžiui, vieniems vyriausiems mokslo darbuotojams nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 8,84, kitiems – 7,35.

„Direktorė E. J. Zabarskaitė dėl audito metu rastų pažeidimų įspėta ir informuota, kad darbo sutartis su ja gali būti nutraukta, jei per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat darbo pareigų pažeidimai“, – teigiama pranešime.

Praėjusį pirmadienį institute ŠMM inicijavo veiklos ir finansinį auditą, bus tikrinami pernykščiai ir šių metų finansiniai dokumentai.

E. J. Zabarskaitė: vykdomas spaudimas

Pati E. J. Zabarskaitė tikino skųsianti nepalankias jai išvadas.

Ji sako papildomo leidimo dirbti su EK finansuojamu projektu neprašė, nes jau anksčiau buvo gavusi ministrės leidimą dirbti kaip mokslininkė puse etato, o šis darbas neviršijo nustatytų valandų.

Dėl netinkamai panaudotų lėšų grąžinimo, anot jos, institutas su ministerija galutinai sutarė tik pernai kovą ir jau grąžino apie 14 tūkst. eurų. Instituto vadovė tikina, kad didžioji dalis jų panaudota darbuotojų atlyginimams, kai dar 2014-aisiais institutui buvo sumažintas finansavimas.

Dokumentų tvirtinimą be Mokslo tarybos pritarimo ji aiškina tuo, kad ministerija ir instituto atstovai skirtingai traktuoja teisės aktus.

„Galvoju tą ministrės įsakymą skųsti. Pripažįstu, kad leidimo nepaprašiau, pripažįstu, kad pinigų mes negrąžinome. Bet tai, kaip man inkriminuojama, kad aš pažeidžiau teisės aktus, nematau, kad ten yra teisės aktai, matau, kad tai yra daugiau situacija, aplinkybių dalykai. Aš dabar labai didžiulį spaudimą patiriu. Matyt, toks yra tikslas (atleisti – BNS), kadangi vėl vykdomas auditas“, – teigė ji.

E. J. Zabarskaitė neabejoja, kad priekaištai jai susiję su ministerijos planais jungti humanitarinius institutus. Pasak instituto vadovės, ir Lietuvių literatūros, ir Kultūros tyrimų instituto vadovų kadencijos pasibaigusios, Istorijos instituto baigiasi šių metų gruodį, jos vienintelės kadencija baigsis kitų metų spalį. Ji sako pati trauktis neketinanti.

„Saugodama savo sveikatą, savo gyvenimą, kuris labai stipriai šiuo metu ardomas, turbūt turėčiau priimti tokį sprendimą. Bet yra žmonės, bendruomenė, kuri manimi pasitiki ir mato manyje mūsų bendruomenės lyderę, jie prašo manęs laikytis“, – aiškino E. J. Zabarskaitė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pernai gruodį pranešė, kad aiškinasi situaciją, ar E. J. Zabarskaitė nesprendė savo ir bendraautorių parengtos monografijos „Kūrybiškumo slinktys ir lūžiai. Kalbinė kurti analizė“ leidybos klausimų. Ji pati tuomet teigė, kad monografiją rengė ne kaip instituto direktorė, o kaip darbuotoja.