- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvių kalba pabėgėliai prabyla jau po pirmųjų pamokų
-
Lietuvių kalba pabėgėliai prabyla jau po pirmųjų pamokų
-
Lietuvių kalba pabėgėliai prabyla jau po pirmųjų pamokų
-
Lietuvių kalba pabėgėliai prabyla jau po pirmųjų pamokų
-
Lietuvių kalba pabėgėliai prabyla jau po pirmųjų pamokų
-
Lietuvių kalba pabėgėliai prabyla jau po pirmųjų pamokų
-
Lietuvių kalba pabėgėliai prabyla jau po pirmųjų pamokų
-
Lietuvių kalba pabėgėliai prabyla jau po pirmųjų pamokų
-
Lietuvių kalba pabėgėliai prabyla jau po pirmųjų pamokų
„Labas, aš esu iš Eritrėjos. Dabar aš gyvenu Rukloje. Aš esu su suknele. Kiek kainuoja?“ – į Pabėgėlių priėmimo centrą atvykę svetimšaliai lietuviškus žodžius ima tarti vos po kelių pirmųjų pamokų.
Lietuvių kalbos mokymas – jų integracijos dalis, o pirminiam kalbos lygiui pramokti skiriamos 96 valandos. Baigę pirmąjį lietuvių kalbos lygį mokiniai turi atsiskaityti – atlikti lietuvių kalbos testus.
Mokymų tikslas – kad žmonės galėtų susikalbėti paprastose situacijose, išmokti pagrindines frazes.
„Aš tuo degu“, – juokiasi Rukloje gyvenančius pabėgėlius mokanti Jonavos Senamiesčio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Sedleckienė, atvykėliams padedanti žengti pirmuosius lietuvių kalbos žingsnius.
Mokytoja juokauja – ji puikiai įvaldžiusi ne tik tradicinį mokymą. Todėl jei reiktų žaisti Lietuvoje populiarų žaidimą, kai žodžius atspėti reikia juos suvaidinant, ponia Jolanta greičiausiai būtų tokio žaidimo nugalėtoja.
Lietuvių kalbos specialistei klasėje kartais tenka vaizdžiai parodyti žodžių „sūrus“, „saldus“, „matau“, „klausau“ ir daugelio kitų reikšmę.
J.Sedleckienė nuo pat pirmųjų pamokų į savo mokinius Rukloje, kurių dauguma yra suaugę žmonės, kreipiasi lietuvių kalba.
„Pamenu ir pačią pirmąją pamoką. Tai buvo nežinia: kas bus? Ką aš turėsiu daryti, kad mane suprastų? Bet kai tu ateini į klasę, kai pradedi mokyti, kai jie pamato, kad tau pačiai tai įdomu, kad tu tuo degi, kad tau – svarbu, atsiranda ryšys“, – pasakojo lietuvių kalbos mokytoja.
Į pamokas Pabėgėlių priėmimo centre ateinantys mokiniai, pasakoja mokytoja, reaguoja ir į pagyrimus.
„Kai dirbau su ankstesne grupe, vienu metu nesupratau, kas vyksta – klasėje kai kurie vyrai ėmė šūkauti“, – prisiminė J.Sedleckienė.
Tada pedagogė kreipėsi į vertėją, o šis paaiškino, jog taip mokiniai sureagavo į mokytojos pagyrimus – vienus pagyrė, o kitų – ne.
„Reikia laiko, kad galėtum perprasti jų būdą, jų charakterį. Tie žmonės į Lietuvą atvykę po ekstremalių gyvenimo sąlygų. Kai kurie jų – iš viso nesimokę mokykloje ir nemokantys rašyti savo gimtąja kalba. Čia – kaip ir įprastoje klasėje: vieni iš jų yra labiau gabūs, kiti – mažiau“, – pasakojo lietuvių kalbos mokytoja.
Tie žmonės į Lietuvą atvykę po ekstremalių gyvenimo sąlygų. Kai kurie jų – iš viso nesimokę mokykloje ir nemokantys rašyti savo gimtąja kalba.
J.Sedleckienė prisiminė, kaip jai teko svetimšaliams lietuvių kalba paaiškinti, kuo skiriasi žodžiai „mėgstu“ ir „patinka“.
„Jiems buvo sunku suprasti, kodėl reikia sakyti „aš mėgstu“, tačiau negalima – „aš patinka“. Tačiau kai pagaliau jie supranta, kai ima tarti frazes lietuvių kalba – man būna labai gera. Mokyti juos man labai smagu“, – sakė J.Sedleckienė.
Pirmoji pabėgėlių integracijos dalis centre trunka tris mėnesius. Per šį laiką svetimšaliams sutvarkomi dokumentai, jie mokosi lietuvių kalbos, o vaikai lanko Ruklos mokyklą ar darželį – su šiomis ugdymo įstaigomis centras yra pasirašęs sutartį.
Antroji integracijos dalis savivaldybėse trunka 12 mėnesių, ją vykdo projekto partneriai Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija ir biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto socialinės paramos centras“.
Antruoju integracijos periodu pabėgėliai gyvena nuomojamuose būstuose, toliau mokosi lietuvių kalbos, gauna pašalpas, jiems suteikiamos vertėjo, teisininko paslaugos, vaikai lanko mokyklas ar darželius, suaugusieji – ieškosi darbo ir taip integruojasi į visuomenę.
Lietuva per dvejus metus, nuo 2016 metų, yra įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius. Visoje Europos Sąjungoje susitarta paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...