- Ieva Liškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ispanų kalbos dėstytojas, tautodailininkas Aleksas Eugenijus Kulvietis į Lietuvą atvyko prieš penkiolika metų trokšdamas pamatyti senelio gimtinę. Iki tol Kolumbijoje gyvenęs vyras susižavėjo Lietuva, ypač šalies kultūra, keturiais metų laikais ir viena ypatinga moterimi. Netrukus ją vedė ir, kaip pats prasitarė, neįsivaizduoja, kur dar galėtų jaustis laimingesnis.
Įkvėpė senelio istorija
– Koks jūsų ryšys su Lietuva?
– Didžiuojuosi turėdamas lietuviškų šaknų, dėl jų esu čia, Lietuvoje. Mano senelis Eugenijus Ginvill-Kulvietis buvo įžymus Lietuvos tapytojas, įtrauktas į Lietuvos tapytojų chrestomatijos sąrašą. Jis kilęs iš bajoriškos šeimos, Ginvilų giminės, siekiančios XII amžių. Tikroji Kulviečių pavardė buvo Ginvila ir save vadino Ginvill de Kulva. Kad nereikėtų sakyti Ginvila iš Kulvos, pradėta vadinti – Kulvietis. Šaltiniuose teigiama, kad senelis dalyvavo rusų–japonų kare, 1910–1914 m. gyveno Amerikoje, Čikagoje dirbo fotografu. Dėl tėvo ligos grįžęs į Lietuvą, pateko į pirmąją karo ugnį.
– Dažniausiai migrantų vaikai mažai ką težino apie savo lietuviškas šaknis. Kaip jūs susidomėjote šeimos istorija?
– Jau nuo vaikystės domėjausi: kas gi aš esu? Kolumbijoje buvo įsikūrusi stipri lietuvių bendruomenė, kartu su jos nariais šokdavome tautinius šokius, švęsdavome Vasario 16-ąją. Lietuvių kunigai misionieriai dėjo visas pastangas, kad suvienytų Kolumbijos lietuvius, skatino bendrą kultūrinę veiklą. Deja, jiems mirus, ši bendruomenė ėmė byrėti. Kasdien lieka vis mažiau jos narių. Juk tais laikais Lietuvos nė nebuvo pasaulio žemėlapyje – šalis priklausė Sovietų Sąjungai. Tiesa, mano šeima žinojo, kad egzistuoja Lietuvos valstybė, kurią per Antrąjį pasaulinį karą paliko senelis E.Kulvietis. Nors gyvo man jo pažinoti neteko, daug išsiaiškinau iš likusio archyvo. Jis mane labai sudomino. Lietuvai tapus nepriklausoma demokratine šalimi dar labiau užsidegiau noru nuvažiuoti į senelio gimtinę. Juolab kad turėjau informacijos apie ten esančius gyvus giminaičius, galėjau nesunkiai įgyti pilietybę ir tapti tikru lietuviu. Taigi, 2002-aisiais pirmą kartą apsilankiau Lietuvoje. Viešnagė truko apie pusmetį. Tiesą sakant, iki šiol niekas netiki, kad esu lietuvis.
Sūnūs – šviesiaplaukiai mėlynakiai
– O kaip atsidūrėte Klaipėdoje?
– Iš dalies tai – atsitiktinumas. Sulaukiau pasiūlymo Klaipėdos universitete lankyti lietuvių kalbos kursus užsieniečiams. Žinoma, sutikau. Čia likimas suvedė su būsima žmona Kristina. Be to, mano pusseserė gyvena Šilutėje ir mielai mane priėmė. Bendraudamas su giminaičiais iš senelio pusės greitai pramokau lietuvių kalbą.
– Nepasirodė sunku?
– Nėra nieko sunkaus, jei jauti didelį poreikį. Visur girdėdavau lietuvių kalbą: bendravau lietuviškai, skaičiau lietuviškai, dainavau lietuviškai, netgi sapnavau lietuviškai. Klaipėdos universitete mokydamasis baltistikos dar pramokau nemažai kitų kalbų. Be to, apsigyvenęs Klaipėdoje supratau, kokia svarbi yra rusų kalba. Taip jau yra, kad ne visi mano rusakalbiai studentai kalba lietuviškai.
– Vadinasi, antrą kartą į Lietuvą grįžote dėl meilės?
– Iš dalies. Tačiau esu įsitikinęs, nebūna meilės be tautos. Pirmiausia mane viliojo senelio gimtinė Lietuva, siela troško vėl čia sugrįžti. Su savo moterimi kurti šeimą gali bet kur, jei tik jauti trauką tam kraštui. Su Kristina netrukome susidraugauti, ji – puiki pagalbininkė visuose reikaluose. Vis juokiuosi, kad esu ekonomistas ir pagal savo įgytą išsilavinimą turėjau kurti verslą, tačiau tapau humanitaru. Tuo metu mano žmona – priešingai, yra lituanistė, tačiau šiuo metu verslauja. Tai puikus įrodymas, jog poroje svarbiausia dalytis vienam kito žiniomis. Drauge apsigyvenome Kretingoje, auginame du sūnus: Algirdą ir Gervydą. Davėme jiems Lietuvos istorijoje pasižymėjusių kunigaikščių vardus. Vaikai jau spėjo pramokti ispanų kalbą, žiūri filmus bei bendrauja su ispanakalbiais be jokių trukdžių. Žinoma, jei jų pašnekovas nekalba lietuviškai. Be to, Kolumbijoje gyvena jų seneliai, su kuriais puikiausiai susišneka. Kadangi abu sūnūs – mėlynakiai šviesiaplaukiai, nuvažiavę į mano gimtinę atsiduria dėmesio centre. Vaikams labai patiko Kolumbijoje, jie svajoja ten sugrįžti.
Baugina migracija
– Dažnai apsilankote savo gimtajame krašte?
– Kai pavyksta susitaupyti pinigų, nes kelionė į Kolumbiją atsieina labai brangiai. Galima sakyti, tropinį karštį išmainiau į keturis metų laikus ir visai dėl to nesigailiu. Lietuvos sezoniškumas man labai patinka. Ši įvairovė – nuostabus dalykas, niekada neleidžia tau nuobodžiauti. Tiesa, dauguma pažįstamų, sužinoję apie mano sprendimą likti Klaipėdoje, neabejojo, kad netrukus susikrausiu lagaminą ir mausiu atgal. "Aleksai, "nedurniuok". Mes norime pabėgti iš čia, o tu – priešingai. Pamatysi, persigalvosi", – sakydavo man mokiniai. Bet, jei atvirai, dar nė karto apie tai nepagalvojau. Ne paslaptis, jog dauguma mano studentų mokosi ispanų, norėdami pasprukti į šiltus kraštus. Galiausiai kai kurie taip ir nebegrįžta į Lietuvą.
Galima sakyti, tropinį karštį išmainiau į keturis metų laikus ir visai dėl to nesigailiu. Lietuvos sezoniškumas man labai patinka.
– Galima sakyti, ruošiate būsimus migrantus.
– Kartais iš tikrųjų imu galvoti, kad esu išdavikas. Net baisu darosi susimąsčius apie milžiniškus emigracijos mastus. Tai – nenutrūkstantis procesas. Žmonės ateina mokytis kalbos su labai konkrečiu tikslu – jie nori išvažiuoti į Ispaniją, nes turi ten įsigiję nekilnojamojo turto. Tam, kad įsitvirtintų svetur, jiems būtinos kalbos žinios.
– Nors gyvenate Lietuvoje, esate Kolumbijos lietuvių bendruomenės pirmininkas. Ko gero, bendraujate ir su buvusiu Bogotos meru Antanu Mockumi?
– Žinoma. Gyvenu dvigubą gyvenimą: be dėstytojavimo, palaikau artimą ryšį su lietuvių bendruomene Kolumbijoje, kuri iki šiol gyvuoja. Bendraujame ne tik su A.Mockumi, bet ir Jurgiu Didžiuliu, kuris yra kilęs iš Bogotos. Lietuvoje kolumbiečių nėra tiek daug, kiek, tarkime, Kolumbijoje – lietuvių. Paskutinio Kolumbijos lietuvių susitikimo metu atvyko 65 migrantai, patekę į šią šalį per Antrąjį pasaulinį karą. Ko gero, mus visus vienija savotiškas bendrumo jausmas. Neretai į užsienį išvažiavę tautiečiai praranda savo identitetą. Manau, tai – siauro mąstymo požymis. Būdami maži turime vertinti ir išlaikyti savo kultūrą, kalbą, papročius, tikėjimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos50
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos10
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...
-
L. Kasčiūnas: spartinant oro gynybos vystymą, tankų pirkimas būtų vykdomas etapais4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. ...
-
NSGK: į tėvynę grįžinėjantys baltarusiai, rusai turėtų netekti leidimo gyventi Lietuvoje3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Studentai paskolas studijoms prašvilpia vėjais1
Vis daugiau studentų naudojasi galimybe pasiimti studento paskolą. Finansų konsultantai neretai išgirsta istorijų, jog gyvenimo išlaidų paskolas studentai išnaudoja ne mokslams, o kelionėms. Tačiau, pasak specialistų, nėra galimyb...
-
Kiemams Klaipėdoje tvarkyti – solidi suma3
Susisiekimo ministerija šiemet Klaipėdos miesto gatvių, kiemų ir juose esančių automobilių stovėjimo aikštelių bei dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui ir remontui skyrė milijonus eurų. Trečdalis šios sumos numatyta dau...