Lietuviai – tarp labiausiai susirūpinusių Baltijos jūros apsauga

Lietuvos gyventojai yra vieni labiausiai susirūpinusių Baltijos jūros apsauga, rodo tarptautinio mokslinių tyrimų tinklo „BalticSTERN“ atliktas tyrimas.

Apklausos metu gyventojų požiūris į šią problemą buvo tiriamas devyniose jūros regiono šalyse – Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Švedijoje.

Jos duomenimis, susirūpinimas Baltijos jūros aplinka stipriausias yra Švedijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Suomijoje, kur žmonės pripažįsta savo asmeninę atsakomybę gerinant jūros būklę.

Paklausti, ar sutinka su teiginiu „aš susirūpinęs Baltijos jūros aplinka“, Lietuvos gyventojai stipriai jam pritarė – bendras vidutinis rodiklis buvo 4,35 balo iš galimų 5.

Pagal šį rodiklį Lietuva atsiliko tik nuo Švedijos, kurioje jis siekė 4,41 balo. Lietuvos gyventojai taip pat pripažino, kad Baltijos jūros aplinkos problemos yra tarp trijų svarbiausių problemų.

Bendras vidutinis rodiklis pagal pritarimą šiam teiginiui buvo 3,96 balo iš galimų 5. Lietuvą čia aplenkė Švedija, Suomija, o Estijos gyventojai tam pritarė panašiai kaip ir Lietuvos – surinko 3,97 balo.

Lietuvos gyventojai labiausiai iš visų Baltijos jūros regiono kaimynų pritarė teiginiui, kad jų pareiga yra įsitraukti į jūros apsaugą (3,84 balo), bet, lyginant su kitais, gana tvirtai palaikė ir teiginį, kad jūros aplinkos apsaugos blogėjimas yra išpūstas (2,56 balo).Lietuvos gyventojai taip pat labai pritarė, jog jūros apsaugai reikia tarptautinio susitarimo (4,59 balo), pagal šį rodiklį atsiliko tik nuo Švedijos.

O pagal pritarimą teiginiui „pats galiu suvaidinti vaidmenį gerinant jūros būklę“ buvo sąrašo viduryje (2,94 balo).Apklausos duomenimis, pirmą kartą visų devynių aplink jūrą esančių šalių gyventojai buvo apklausiami, kiek jie būtų pasiryžę mokėti už eutrofikacijos (vandens žydėjimo) sumažinimą jūroje.

Rezultatai parodė, kad už tokį pagerėjimą būtų linkusi mokėti dauguma apklaustųjų, Lietuvoje - apie pusė, 55 procentai.Už Baltijos jūros aplinkos gerinimą jūros regiono šalių gyventojai sutiktų mokėti nuo 14 iki 380 litų per metus.

Vienas Lietuvos gyventojas už sveikesnę jūros ekosistemų būklę – didesnį vandens skaidrumą, mažesnį vandens žydėjimą ir mažesnį deguonies deficitą giliuosiuose vandenyse – yra pasiryžęs vidutiniškai per metus mokėti 22 litus. Anot tyrėjų, Lietuvos gyventojams Baltijos jūros aplinkos gerinimas tokiu atveju kasmet kainuotų 55 mln. litų.

Tyrimo metu taip pat buvo klausiama, kaip aplink jūrą gyvenantys žmonės prie jos leidžia laisvalaikį. Paaiškėjo, jog lietuviai, kaip ir vokiečiai, latviai bei lenkai žvejoja joje mažiau nei kitų Baltijos jūros regiono šalių gyventojai, tačiau lietuviai ir lenkai daugiausia poilsiauja paplūdimiuose.

Lietuvoje iš apklaustųjų 95,2 proc. teigė poilsiaujantys paplūdimiuose, 90,9 proc. sakė, jog jūroje maudosi, 10 proc. - plaukioja laivu, 7,7 proc. - žvejoja, 6,6 proc. užsiima vandens sportu, o 2,3 proc. vyksta į kruizines keliones.Lietuvoje, Suomijoje ir Latvijoje didžiausia dalis - maždaug 30 proc. - respondentų teigė, kad taip, kaip prie Baltijos jūros, nepailsėtų niekur kitur.

Lietuvoje 2011 metais asmeninio interviu būdu „Europos tyrimai“ apklausė 617 gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus. Iš viso devyniose šalyse vykdytose apklausose dalyvavo per 10 tūkst. žmonių.