Lietuviai leisis į giliausią pasaulio urvą

Į Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą įsitraukia ir Lietuvos speleologų klubas „Aenigma". 2009 m. vasarą urvų tyrinėtojai nusileis į giliausią planetos urvą Pietų Kaukaze ir daugiau kaip 2 km gylyje po žeme pritvirtins Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo ženklą.

"Sieksime pagerinti Lietuvos rekordą. Iki šiol lietuviai giliausiai buvo nusileidę į 1350 metrų gylį, o jei mums ši ekspedicija pavyks, Lietuvos rekordą pagerinsime daugiau nei 800 metrų", - antradienį portalui sakė vienas iš būsimos ekspedicijos dalyvių Gediminas Sakalauskas.

Voronjos urvas šiuo metu yra giliausias žinomas urvas Žemėje, dar vadinamas „Everestu po žeme“ arba „Pasaulio dugnu“. Jo gylis - 2191 metras. „Per visą šio urvo tyrinėjimo istoriją, jo dugne yra apsilankę vos kelios dešimtys pasaulio speleologų“ – tvirtino ekspedicijos vadovas Aidas Gudaitis.

Iš stipriausių ir labiausiai patyrusių 20 Lietuvos speleologų suburta komanda, kurių amžiaus vidurkis 27 metai, ne tik nusileis į urvo dugną, pasieks Lietuvos rekordą, bet ir jame įrengs vandens lygio matavimo įrangą. Šie prietaisai ateityje padės užtikrinti kitų ekspedicijų saugumą.

„Speleologų ekspedicija „Gilyn į Žemės centrą“ yra pirmoji tokio sudėtingumo Lietuvos istorijoje. Į giliausio pasaulio urvo dugną iki šiol nėra nusileidę net tokių valstybių kaip JAV ar Vokietijos urvų tyrinėtojai“, - kalbėjo ekspedicijai vadovausiantis A. Gudaitis.

Planuojama, kad kitų metų rugpjūtį prasidėsianti ekspedicija truks apie mėnesį. Iš jų beveik pusę laiko speleologai praleis po žeme. Pasak portalo kalbinto G.Sakalausko, speleoogams prireiks apie 12 dienų, kad jie nusileistų į patį urvo dugną ir ten pritvirtintų Lietuvos tūkstantmečio minėjimo ženklą. Ekspedicijos dalyviai gyvens įvairiose požeminėse stovyklose, kurios įrengtos tam, kad urvų tyrinėtojai galėtų pailsėti ir atgauti jėgas.

"Bene labiausiai nerimaujame dėl galimų gamtos stichijų kalnuose. Kartais būna didelės liūtys ir visas vanduo iš kalnų subėga į urvus. Tada dalis urvo ertmių yra apsemiamos", - apie galimai keliautojams iškilsiančias problemas pasakojo būsimosios ekspedicijos dalyvis G.Sakalauskas. 

Iki ekspedicijos lietuvių speleologai didelį dėmėsį skirs pasiruošimui ir treniruotėms. Artimiausios ekspedicija planuojama jau po mėnesio į atšiaurų Kaukazo regioną, kur komanda nusileis į kilometro gylį. Vėliau planuojamos ekspedicijos į Pirėnų bei kitus kalnynus.

Trumpai apie giliausią pasaulio urvą Voronija

Įėjimą į urvą 1960 metais atrado Gruzijos urvų tyrinėtojai. Urvo gylis 2191m (±9m). Tai vienintelis urvas pasaulyje gilesnis nei 2 kilometrai. Įėjimas į urvą yra 2256 m aukštyje virš jūros lygio. Pats urvas yra Vakarų Kaukazo kalnuose, Gagros kalnyne (Abchazijoje), Arabikos kalnų masyve. Urvas priklauso Arabikos urvų sistemai.

Apie speleologiją ir ekspedicijos dalyvius

Speleologija – mokslas tyrinėjantis urvus ir požemines ertmes. Ši veikla reikalauja didelės fizinės ištvermės, gero psichologinio pasiruošimo ir specialios įrangos.

Speleologija – viena iš labiausiai pavojingiausių mokslo ir ekstremalaus sporto sričių.
Speleoklubas „Aenigma“ yra didžiausia speleologų organizacija Baltijos valstybėse. Klubo tikslas - urvų paieška ir jų tyrimai. Kasmet klubas įvykdo daugiau kaip dešimtį tiriamųjų ir pažintinių ekspedicijų įvairiose Europos ir Azijos valstybėse - Rusijoje, Ispanijoje, Abchazijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir kt.

Klubo nariai yra atradę beveik kilometro ilgio, naujų mokslui nežinomų urvų praėjimų. Lietuvių speleologų Ispanijos Pirėnų kalnuose atrastas atrastas urvas oficialiai pavadintas lietuvišku Ūlos vardu. „Aenigma“ narių pasiekimai yra užregistruoti Lietuvos rekordų knygoje „Factum“.

Į Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą įsitraukia ir Lietuvos speleologų klubas „Aenigma". 2009 m. vasarą urvų tyrinėtojai nusileis į giliausią planetos urvą Pietų Kaukaze ir daugiau kaip 2 km gylyje po žeme pritvirtins Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo ženklą.

"Sieksime pagerinti Lietuvos rekordą. Iki šiol lietuviai giliausiai buvo nusileidę į 1350 metrų gylį, o jei mums ši ekspedicija pavyks, Lietuvos rekordą pagerinsime daugiau nei 800 metrų", - antradienį portalui sakė vienas iš būsimos ekspedicijos dalyvių Gediminas Sakalauskas.

Voronjos urvas šiuo metu yra giliausias žinomas urvas Žemėje, dar vadinamas „Everestu po žeme“ arba „Pasaulio dugnu“. Jo gylis - 2191 metras. „Per visą šio urvo tyrinėjimo istoriją, jo dugne yra apsilankę vos kelios dešimtys pasaulio speleologų“ – tvirtino ekspedicijos vadovas Aidas Gudaitis.

Iš stipriausių ir labiausiai patyrusių 20 Lietuvos speleologų suburta komanda, kurių amžiaus vidurkis 27 metai, ne tik nusileis į urvo dugną, pasieks Lietuvos rekordą, bet ir jame įrengs vandens lygio matavimo įrangą. Šie prietaisai ateityje padės užtikrinti kitų ekspedicijų saugumą.

„Speleologų ekspedicija „Gilyn į Žemės centrą“ yra pirmoji tokio sudėtingumo Lietuvos istorijoje. Į giliausio pasaulio urvo dugną iki šiol nėra nusileidę net tokių valstybių kaip JAV ar Vokietijos urvų tyrinėtojai“, - kalbėjo ekspedicijai vadovausiantis A. Gudaitis.

Planuojama, kad kitų metų rugpjūtį prasidėsianti ekspedicija truks apie mėnesį. Iš jų beveik pusę laiko speleologai praleis po žeme. Pasak portalo kalbinto G.Sakalausko, speleoogams prireiks apie 12 dienų, kad jie nusileistų į patį urvo dugną ir ten pritvirtintų Lietuvos tūkstantmečio minėjimo ženklą. Ekspedicijos dalyviai gyvens įvairiose požeminėse stovyklose, kurios įrengtos tam, kad urvų tyrinėtojai galėtų pailsėti ir atgauti jėgas.

"Bene labiausiai nerimaujame dėl galimų gamtos stichijų kalnuose. Kartais būna didelės liūtys ir visas vanduo iš kalnų subėga į urvus. Tada dalis urvo ertmių yra apsemiamos", - apie galimai keliautojams iškilsiančias problemas pasakojo būsimosios ekspedicijos dalyvis G.Sakalauskas. 

Iki ekspedicijos lietuvių speleologai didelį dėmėsį skirs pasiruošimui ir treniruotėms. Artimiausios ekspedicija planuojama jau po mėnesio į atšiaurų Kaukazo regioną, kur komanda nusileis į kilometro gylį. Vėliau planuojamos ekspedicijos į Pirėnų bei kitus kalnynus.

Trumpai apie giliausią pasaulio urvą Voronija

Įėjimą į urvą 1960 metais atrado Gruzijos urvų tyrinėtojai. Urvo gylis 2191m (±9m). Tai vienintelis urvas pasaulyje gilesnis nei 2 kilometrai. Įėjimas į urvą yra 2256 m aukštyje virš jūros lygio. Pats urvas yra Vakarų Kaukazo kalnuose, Gagros kalnyne (Abchazijoje), Arabikos kalnų masyve. Urvas priklauso Arabikos urvų sistemai.

Apie speleologiją ir ekspedicijos dalyvius

Speleologija – mokslas tyrinėjantis urvus ir požemines ertmes. Ši veikla reikalauja didelės fizinės ištvermės, gero psichologinio pasiruošimo ir specialios įrangos.

Speleologija – viena iš labiausiai pavojingiausių mokslo ir ekstremalaus sporto sričių.
Speleoklubas „Aenigma“ yra didžiausia speleologų organizacija Baltijos valstybėse. Klubo tikslas - urvų paieška ir jų tyrimai. Kasmet klubas įvykdo daugiau kaip dešimtį tiriamųjų ir pažintinių ekspedicijų įvairiose Europos ir Azijos valstybėse - Rusijoje, Ispanijoje, Abchazijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir kt.

Klubo nariai yra atradę beveik kilometro ilgio, naujų mokslui nežinomų urvų praėjimų. Lietuvių speleologų Ispanijos Pirėnų kalnuose atrastas atrastas urvas oficialiai pavadintas lietuvišku Ūlos vardu. „Aenigma“ narių pasiekimai yra užregistruoti Lietuvos rekordų knygoje „Factum“.


Šiame straipsnyje: speleologasurvasVoronijos urvas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių