Lietuviai kitąmet nesitiki nieko gero

Dauguma šalies gyventojų mano, kad kitais metais šalies ekonominė situacija dar labiau pablogės, o bedarbių skaičius išaugs.

Tai rodo kas mėnesį atliekamo vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai.

Gruodžio mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 10 procentinių punktų ir siekė minus 51. Tai pats mažiausias pasitikėjimo rodiklis per visą tyrimo laikotarpį nuo 2001 m. gegužės mėnesio.

Palyginti su praėjusiu mėnesiu, daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą, šalies ekonominės padėties ir savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėnesių.

Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja ES. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių) balansų aritmetinis vidurkis.

Gruodžio mėnesį 17 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 35 proc. – kad pablogėjo, o 48 proc. gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (lapkričio mėn. – atitinkamai 18, 35 ir 45 proc.).

Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 6 proc. gyventojų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 54 proc. – pablogėjimo (lapkričio mėn. – atitinkamai 9 ir 46 proc.). 36 proc. apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį 6 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 73 proc. – kad pablogėjo, o 20 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (lapkričio mėnesš jis siekė atitinkamai 8, 71, 21 proc.). Gruodžio mėnesį 3 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 81 proc. prognozavo pablogėjimą, 13 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (lapkričio mėnesį – atitinkamai 6, 73 ir 19 proc.).
Gruodžio mėn. 91 proc. gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesių (lapkričio mėn. – 81 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gruodžio mėnesį beveik nesiskyrė: mieste jis buvo minus 51, kaime – minus 52. Palyginti su lapkričio mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 11, kaime – 9 procentiniais punktais. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai, palyginti su lapkričio mėnesiu, prognozavo didesnį bedarbių skaičiaus augimą, šalies ekonominės padėties blogėjimą, pesimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.

Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 45 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 12 iki 91 procento, iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus augimą – nuo 1 iki 51 procento. Didelę įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo ir daug pesimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties prognozės.

Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis padidėjo nuo 31 iki 81 procento. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos finansinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.