Lietuviai išsižadėjo svastikos

Seimas uždraudė naudoti svastikos simbolį, kuris Lietuvoje aptinkamas dar nuo XIII a. Tautines vertybes saugoti privalome, tačiau ar reikia „apginti“ uždraustą svastiką, nežino net Kultūros ministerija.

Rugsėjo pradžioje už sovietiniais simboliais papuoštus suvenyrus buvo nubausta jais Pilies gatvėje prekiavusi vilnietė Galina Lavrenčiuk. Teismas jai skyrė 500 litų baudą ir konfiskavo prekes.

Liepą Lietuvoje įsigaliojęs įstatymas numato, kad nacistinė ir sovietinė simbolika negali būti naudojama ir platinama susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose. Naudoti šią simboliką galima tik muziejuose, taip pat švietimo, mokslo, meno tikslais.

Nacistinių simbolių naudojimas uždraustas Vokietijoje. Be to, sausio pradžioje Vokietijos teisingumo ministrė Brigita Cipris paskelbė, jog Vokietija stengsis pasiekti, kad nacių simbolių naudojimas būtų pripažintas kriminaliniu nusikaltimu visoje Europos Sąjungoje.

Šiam pareiškimui pasipriešino induistų grupės, teigdamos, kad svastika buvo vienas iš jų religinių simbolių jau maždaug 5 tūkstančius metų prieš tai, kai 1930 metais ją pradėjo naudoti Adolfo Hitlerio nacių partija.

Svastika, lietuviškai vadinama sūkurėliu – tai kryžius su užlenktais galais. Ji aptinkama daugybės tautų mene: indo-iranėnų, hetitų, keltų, graikų, baltų ir kt. Tai saulės, ugnies ir kūrimo simbolis.

Lietuvoje randama fotografijų, kuriose užfiksuoti XIII amžiaus laikų papuošalai su svastikos ženklu. Svastikomis nuo seno puošiamos verpstės, tautinės juostos. Svastika buvo raižoma ir tapoma ant kraičio skrynių. Ji aptinkama ir velykinio margučio raštuose.

Kovotojas už teisybę Milvydas Juškauskas portalui sakė, kad svastikos ženklas buvo naudojamas apsaugoti nuo blogio –  atbaidyti paukščiams, valkataujančioms po pasaulį gaujoms, potencialiems grobikams, kurie atvyksta į šalį.

„Pagal įstatymus, kiekvienas Lietuvos pilietis privalo saugoti tautines vertybes ir savo praeitį, – sako M. Juškauskas. Svastika – viena iš mūsų kultūrinių vertybių".

Kol kas Lietuvos Kultūros ministerija neketina ginti svastikos ženklo. Ministerijos atstovė spaudai Gabrielė Banaitytė paklausta, ar ministerija nesiruošia ginti šio simbolio, žadėjo pasidomėti, tačiau net praėjus savaitei neturėjo ką atsakyti.

„Problema egzistuoja ir todėl, kad nėra sutarimo tarp archeologų, istorikų ir politikų",– teigia M.Juškauskas. 

Kauno dailininkas Virginijus Kašinskas, kurio meno kūriniu iliustruojamas šis straipsnis, portalui sakė, kad paveikslą su svastikos simboliais tapė dar prieš Seimui paskelbiant įstatymą. Dabar autoriui jau baugu būtų jį parduoti, kad nebūtų nubaustas. 

„Jeigu kovojame prieš svastiką, reikėtų naikinti visus meno kūrinius, tautodailės juostas ir kitą lietuvių tautos palikimą“,– sakė jis. Jo nuomone, Kultūros ministerija turėtų ginti menininkus ir teisę meno kūriniuose naudoti tautinius simbolius, kurie perteikia protėvių dvasią.


Šiame straipsnyje: svastika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių