Lietuviai aukoja vis dažniau, bet ne visi

Prie tokios išvados veda elektroninės atsiskaitymo sistemos „Viena Sąskaita“ statistika apie 2017 m. gyventojų aukojimo įpročius. Pirmus metus veikiantis aukojimo funkcionalumas, įterptas į mėnesines sąskaitas už komunalines paslaugas, išryškino netikėtų aukojimo skirtumų tarp skirtingų Lietuvos regionų.

Centų negaila kas devintam

Beveik 12 tūkst. eurų. Tiek pinigų šiemet spėjo paaukoti Lietuvos gyventojai, už mėnesio paslaugas atsiskaitantys „Vienos Sąskaitos“ sistemoje. Tai nemaža suma įvertinant faktą, kad ji sukaupta iš daugiatūkstantinių „mikroįmokų“ po kelis ar keliasdešimt centų. Kartą per mėnesį už namų ūkio ir kitas paslaugas atsiskaitantiems gyventojams pasiūloma suapvalinti sąskaitos sumą iki lyginės sumos eurais, o susidariusį centų skirtumą skirti paramai likimo nuskriaustiems vaikams, galo su galu nesuduriantiems senjorams ar kitiems prasmingiems socialiniams projektams. Iš 87 tūkst. sistemos vartotojų galimybe prisidėti prie kilnių tikslų pasinaudojo jau 9451 mokesčių mokėtojas.

„Kas devintas sistemos vartotojas yra bent kartą prisidėjęs prie iniciatyvos. O beveik tūkstantis gyventojų aukoja kas mėnesį. Išaugusį aktyvumą lemia maksimaliai supaprastinta, vienu pelytės spustelėjimu paremta aukojimo procedūra. Be to, projektus, kuriems skiriama suaukota pinigų suma, mūsų socialinėje paskyroje kas mėnesį išsirenka patys gyventojai.“, - teigia „Vienos Sąskaitos“ generalinis direktorius Šarūnas Stanislovėnas.

Mokosi iš geriausių

Kaip rodo sistemos statistika, aukojimo populiarumas Lietuvoje nuosekliai didėja. Per pirmąjį metų ketvirtį paaukota 3424,19 eurų, per antrąjį – 4151,83 eurų. Trečiąjį ketvirtį surinkta parama bus rekordinė, kadangi vien per liepos ir rugpjūčio mėnesius gyventojai suspėjo paaukoti 4026,30 eurų.

Rodiklių augimą paskatino ir specifiniai sistemos pakeitimai. Metų pradžioje aukojimo galimybę vartotojai išvysdavo paskutiniame atsiskaitymo už paslaugas žingsnyje, o dabar sumos suapvalinimo ir aukojimo mygtukas įterptas pačioje mėnesio sąskaitoje. Tai paskatino nemažą dalį žmonių aukoti kiekvieną mėnesį.

„Vienos Sąskaitos“ atstovai neslepia, jog sukurti „mikroaukojimų“ funkcionalumą juos įkvėpė pasauliniu mastu pasiteisinusios giminiškos socialinės iniciatyvos, tokios kaip „Amazon Smile“, „Google One Today“, „Spotify“ paramos atlikėjams mygtukas ir kt.: „Siekiame įrodyti, jog ir Lietuvoje technologinės inovacijos gali tapti rimtu pagalbininku ne tik žmonių kasdienybėje ar komerciniuose projektuose, bet ir vykdant socialinę veiklą.“

Dosnus Vilnius ir abejinga Marijampolė?

Socialiniu aktyvumu Lietuvoje nepralenkiami Vilniaus regiono gyventojai, iš kurių 8,4 proc.  „Vienos Sąskaitos“ sistemoje aukoja kiekvieną mėnesį. Antroje ir trečioje pozicijose atsidūrė Tauragės ir Telšių regionai (atitinkamai 7,4 proc. ir 7,2 proc. nuolatinių aukotojų), pralenkdami Kauno ir Panevėžio (po 6,5 proc.), Klaipėdos (6,1 proc.) bei Šiaulių (5,7 proc.) gyventojus. Mažiausiu polinkiu aukoti pasižymi Utenos ir Marijampolės regionai (po 4,8 proc.).

Vieno gyventojo auka elektroninio atsiskaitymo platformoje kas mėnesį vidutiniškai tesudaro 43 centus bei mokėtojui nesukelia finansinių sunkumų. Tačiau bendra kas mėnesį surinktų aukų suma sudaro tūkstančius eurų ir, toliau nuosekliai augdama, tampa realia paskata prasmingiems projektams. Tai galėtų patvirtinti „Jaunimo linija“, „SOS vaikų kaimas“, „Maisto bankas“, Ievos Krivickaitės projektas „Ne apie mane“, „Socialinis taksi“ ir kitos visuomenėje žinomos iniciatyvos, kurias jau spėjo paremti „Vienos Sąskaitos“ vartotojai.