- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, kad Vytį savo simboliu gali susigrąžinti ir Baltarusija, nes jos režimas ima labiau gręžtis į LDK paveldą.
Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl platesnio istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimo, Vilniaus universiteto istorijos profesorius A.Bumblauskas teigia, kad Baltarusija režimas ima labiau gręžtis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą.
„Be abejo“, - taip istorikas atsakė į BNS klausimą, ar Baltarusijos herbu netolimoje ateityje vėl gali tapti Vytis.
„Yra baltarusių, kurie mano, kad Lietuva ilgai nedėkingai elgėsi baltarusių atžvilgiu. Jiems, netgi Lietuvos draugams, kai kurie mūsų autoriai, akademikai yra už borto. Jie mano, kad lietuviai pasiuntė prieš baltarusius akademikus, kad suniekinti Baltarusiją, nes baltarusių vaidmuo LDK buvo žymiai rimtesnis negu lietuviai paišo“, - kalbėjo istorikas.
Pasak A.Bumblausko, verta pripažinti, kad baltarusių vaidmuo Lietuvoje yra neįvertintas pakankamai - istoriko žodžiais, „lietuviai į LDK istoriją žiūri viena akim, o ne dviem“, užmiršdami, pavyzdžiui, kad „pusė Vilniaus buvo baltarusiškas“.
Kita vertus, A.Bumblausko teigimu, „Baltarusija perlenkia lazdą visiškai į kitą pusę“, Lietuvos istoriją vadinama tik Žemaitijos istorija.
„Įsivaizduokite, jei kada nors Baltarusijos Rada susitelkia ir paskelbia, kad ji ne Baltarusija, o Litva. Ir ką Lietuva darytų? Ir ką darytų tie, kurie rėkia prieš LDK Vytį? Įsivaizduokite - baltarusiai pasivadina Litva ir sako - o jūs esate pavogę mūsų pavadinimą“, - svarstė A.Bumblauskas.
„Daug kas piktinasi, kam jos (istorinės vėliavos) reikia - raudona gi. Antra vertus, kaip kitaip pademonstruosi ryšį su LDK? Jeigu piktinamės, tai piktinkimės ir LDK, ar taip?“, - kalbėjo mokslininkas.
Vytis kaip Baltarusijos nacionalinis herbas buvo panaikintas po tarptautinių standartų neatitikusio 1995 metų referendumo, kurį inicijavo į valdžią atėjęs Aleksandras Lukašenka. Tačiau pastaruoju metu, pasak A.Bumblausko, A.Lukašenkos režimas keičia požiūrį į LDK.
„Sakyčiau, kad keturi iš penkių istorikų yra įsitikinę baltarusišku LDK pobūdžiu. Ilgai atrodė, kad A.Lukašenka pristabdo tai. Bet dabar ši koncepcija jau yra ir oficioziniuose Baltarusijos laikraščiuose. Tendencijos yra tokios. A.Lukašenka gi viską gali, kai jam reikės, jis gali apsiginkluoti šia koncepcija“, - A.Bumblauskas.
XIV amžiuje lietuvių kunigaikščio Algirdo valdymo metais LDK išsiplėtus iki Juodosios jūros, Lietuva tapo dvilypė - apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes. Jose pamažu susiformavo atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų rusėnų tauta, iš kurios vėliau atsirado šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Be to, lietuviai užimtose žemėse rado raštiją, kurios patys dar neturėjo, ir LDK rašto kalba tapo rusėnų - baltarusių ir ukrainiečių protėvių - kalba.
Šiuo metu istorinę vėliavą privalu iškelti virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje pilyje bei Karo muziejaus skverelyje Kaune. Grupė Seimo narių siūlo vėliavą kelti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir Žalgirio mūšio dieną liepos 15-ąją.
Istorinės vėliavos su Vyčiu prototipas - per 1410 metų Žalgirio mūšį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos vėliavos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...