- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva 2014 m. į atmosferą išmetė apie 1,97 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – 0,7 proc. mažiau nei 2013 metais. Palyginti su 1990-aisiais, kuriuos sutarta laikyti atskaitos tašku, šių teršalų išmesta net 59 proc. mažiau, nors šalies bendrasis vidaus produktas per tą laikotarpį išaugo 29 proc.
Šie duomenys pateikti Aplinkos ministerijos parengtoje Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje už 2014 metus. Ataskaitos projektas pateiktas Europos Komisijai.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, kasmet teikia tokią ataskaitą su dvejų metų atotrūkiu ne tik Europos Komisijai, bet ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui. Joje nurodoma, kiek šiltnamio dujų išmetė energetikos, pramonės, žemės ūkio, atliekų ir kiti šalies ūkio sektoriai.
2014 m. Lietuvoje daugiausia šiltnamio dujų išmetė energetikos sektorius. Jo dalis sudarė 55 proc. viso išmesto kiekio. Pagrindinis šio sektoriaus teršalų šaltinis buvo transportas – 46 proc. Transporto išmetamų šiltnamio dujų kiekis nuo 1990 m. padidėjo 23 proc., kadangi sparčiai daugėjo transporto priemonių ir pervežimų.
Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį 2014 m. buvo žemės ūkio sektorius. Jo dalis sudarė 23 proc. viso išmesto kiekio. Trečioje vietoje – pramonė (16 proc.), ketvirtoje – atliekų sektorius (6 proc.).
Pagrindinės Lietuvoje išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas. Jo dalis sudarė 65 proc. viso 2014 m. išmesto kiekio. Gerokai mažiau išmesta metano – 17 proc., azoto suboksido – 16 proc., fluorintų dujų – apie 2 proc. Daugiausia metano dujų 2014 m. išmetė žemės ūkio (54 proc.) ir atliekų (31 proc.) sektoriai. Žemės ūkis buvo ir didžiausias azoto suboksido išmetimo šaltinis (83 proc. visų Lietuvoje išmestų azoto suboksido dujų). Daugiausia šių dujų žemės ūkyje susidaro dėl mineralinių azotinių ir organinių trąšų naudojimo.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje pateikti duomenys yra svarbūs vertinti, kaip Lietuvai sekasi vykdyti metinius išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, pramonės įmonės, kurios vykdo kitas veiklos rūšis, arba mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žvejyba, statyba, paslaugos ir kt.) iki 2020 m. ir pasirinkti efektyviausias priemones. Šie duomenys taip pat labai svarbūs Lietuvai formuojant poziciją dėl šiuo metu rengiamų ES teisės aktų, nustatysiančių atskiroms valstybėms išmetamų šiltnamio dujų kiekio mažinimo tikslus ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose 2021-2030 m., siekiant įgyvendinti ES klimato ir energetikos politikos 2030 m. tikslą – visoms ES valstybėms sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika3
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...
-
Orai: kai kur Lietuvoje iš dangaus krito snaigės7
Kai kuriose Lietuvos vietovėse pasnigo. Meteorologai prognozuoja, kad ir artimiausiomis dienomis šiltu pavasariu nekvepės. ...