Lietuva - už Nukryžiuotojo atvaizdus mokyklose

Seimo Užsienio reikalų komitetas trečiadienį išsakė politinę paramą Italijai, besirengiančiai ginčyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą uždrausti Nukryžiuotojo atvaizdus Italijos mokyklose.

Įžvelgia privilegiją nenorintiems simbolių

Po ilgų diskusijų už atitinkamo pareiškimo priėmimą trečiadienį balsavo 6, o tam nepritarė 4 komiteto nariai.

Pasak priimto pareiškimo, URK laikosi nuomonės, kad EŽTT sprendimas suteikia privilegiją nenorintiems religinės kultūros simbolių viešose institucijose, nepagrįstai iškeldamas jų teises ir varžydamas kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę reglamentuoti sąžinės ir religijos klausimus atsižvelgiant į jos individualų kultūrinį, istorinį ir religinį kontekstą.

„Užsienio reikalų komitetas apgailestaudamas sutiko žinią dėl Europos žmogaus teisių teismo Strasbūre priimto sprendimo, kuris konstatavo, kad katalikiško kryžiaus privalomas naudojimas Italijos mokyklose pažeidžia tėvų teises auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus", - sakoma URK pareiškime.

"Komitetas atkreipia dėmesį, kad Kryžiaus simbolio vartojimas neverčia išpažinti konkrečios religijos, o greičiau yra visos Europos krikščioniškosios humanistinės tradicijos ir istorijos neatsiejama dalis, kuri vargu ar kenkia netikintiems ar nekrikščionims, varžo mokinių ir jų tėvų religijos ir įsitikinimų pasirinkimo ir jų raiškos laisves", - teigiama Seimo komiteto dokumente.

Lietuva įstos trečiąja šalimi?

Komitetas be kita ko pareiškė, jog pritaria Užsienio reikalų ministerijos nuomonei, kad Lietuvai būtų tikslinga įstoti į šią bylą trečiąja šalimi.

Pasak posėdyje dalyvavusio užsienio reikalų viceministro Šarūno Adomavičiaus, politinės Lietuvos paramos šioje byloje paprašė Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis), o Vatikano atstovas paprašė Lietuvos įsitraukti trečiąja šalimi.

„Lietuvos pozicija, palaikanti Italiją, yra labai svarbi. Užsienio reikalų ministerijos nuomone, kryžiaus naudojimas nepažeidžia religijos laisvės", - posėdyje sakė Š.Adomavičius, pažymėjęs, kad įsigaliojęs toks draudimas gali sukelti neigiamas pasekmes.

Diskusijos dėl Konstitucijos

Komitete aptariant šį klausimą buvo abejojama, ar komitetui dera išreikšti paramą svarstant su religija susijusį klausimą, nes pagal Konstituciją Lietuva yra pasaulietinė valstybė. Tuo tarpu kiti teigė, suverenumo valstybės gali ginti ir puoselėti savo kultūrą bei tapatybę.

Pasak valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos vadovo Arūno Valinsko, Seimui šiuo klausimu „būtų solidu nepriimti jokio sprendimo". Tuo tarpu konservatorius Egidijus Vareikis tvirtino, kad URK pareiškimas yra ne teisinis, o politinis sprendimas. URK pirmininkas Audronius Ažubalis tvirtino manąs, kad tai yra yra "esminis Europos paveldo išlikimo klausimas".

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos vyskupų konferencijos juristas Vygantas Malinauskas sakė: "Konstitucijoje nerasite tokios savokos, kad valstybė atskirta nuo bažnyčios, lygiai taip pat tokio pasakymo nėra Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme".

"Tiek Konstitucija, tiek Lietuvos įstatymai pripažįsta, kad tam tikrų religinių bendruomenių ir bendrijų paveldas ir tradicijos yra kartu ir mūsų tautos bendro kultūrinio, socialinio, istorinio paveldo dalis. Todėl aš manau, kad visa, kas sudaro mūsų tautos tradicinį kultūrinį, istorinį ir socialinį paveldą, turi teisę egzistuoti viešojoje erdvėje", - sakė V.Malinauskas.

Liepė pašalinti Nukryžiuotojo atvaizdus

Dėl 2009 metų pabaigoje priimto EŽTT sprendimo, kad iš Italijos mokyklų klasių turėtų būti pašalinti visi Nukryžiuotojo atvaizdai, pasipiktino Vatikanas, nepasitenkinimas kilo visoje Italijoje. Vėliau Lenkija ir Slovakija pareiškė nepritariančios tokiam sprendimui.

Strasbūre įsikūrusio EŽTT sprendime, kurį Italija žada apskųsti šio teismo Didžiajai kolegijai, sakoma, kad Nukryžiuotojo atvaizdai ant mokyklų sienų, kurie Italijoje yra įprastas vaizdas, o krikščionybė yra dominuojanti religija, gali trikdyti tuos vaikus, kurie nėra krikščionys.

Jei Italija sprendimo neapskųstų, jis įsigaliotų vasario pradžioje.