Lietuva turi daugiausia galimybių išvengti recesijos

Lietuva iš trijų Baltijos šalių turi daugiausia galimybių išvengti recesijos, teigia SEB analitikai, tačiau prognozuoja, kad Baltijos šalių ekonomikos sąstingis truks bent iki 2010 metų.

Baltijos regionas, iki šiol sėkmingai atsispyręs sudėtingos pasaulio makroekonomikos situacijos įtakai, dabar praranda savo atsparumą, skelbiama SEB analitikų Vidurio ir Rytų Europos (VRE) ekonomikos pusmečio apžvalgoje „Eastern European Outlook“.

Vidurio ir Rytų Europos ūkio plėtros tempai lėtės dėl euro zonos šalių sąstingio ir tarptautinės finansų ir kredito rinkų krizės. Baltijos šalims teks išgyventi kelerius metus truksiantį ūkio persitvarkymą po itin sparčios pastarųjų metų plėtros.

Devynių VRE šalių, aptariamų apžvalgoje, vidutinis ūkio augimo tempas lėtės nuo 7,4 proc. 2007 m. iki 6 proc. šiais metais bei 4,5 proc. 2009 metais. 2010 m. augimo tempai vėl truputį paspartės iki 4,8 procento. SEB prognozėmis, Rusijos ir Lenkijos ekonomika augs sparčiau nei kitų regiono šalių.

SEB prognozuoja, Baltijos šalių ekonomikos sąstingis truks bent iki 2010 metų. Visų trijų Baltijos valstybių vidaus paklausa išlieka silpna: būsto kainų mažėjimas ir prastesnė darbo rinkos situacija mažina vartojimą bei investicijas. „Kita vertus, Baltijos šalių ūkio plėtra tampa labiau subalansuota, nes svarbesnį vaidmenį atlieka ne tik vidaus paklausa, bet ir eksportas“, – sakė SEB banko vyriausias analitikas Nerijus Udrėnas.

SEB ekspertų nuomone, kad iš trijų Baltijos šalių tik Lietuvos ūkis 2008 m. augs – plėtros tempas sieks 5,5 procento. Tuo tarpu Latvijos ir Estijos BVP sumažės atitinkamai 0,5 ir 1,5 procento. 2009 m. Lietuvos ūkio plėtra toliau bus teigiama, nors augimas bus tik 2 proc., o Latvijos ir Estijos ekonomika toliau grims į recesiją. Prognozuojama, kad jų BVP sumažės atitinkamai 2 ir 2,2 procento.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiais metais bus atitinkamai 11,5 proc., 16,1 proc. ir 10,5 procento. Dėl mažėjančios vidaus paklausos ir krentančių naftos ir žaliavų kainų pasaulinėje rinkoje 2009 m. šis infliacijos rodiklis Lietuvoje ir Latvijoje sumažės iki 8 proc., Estijoje – 5 procentų.

Rusijos ekonomikos lėtėjimas 2008-2009 m. bus nuosaikus, kadangi valstybės biudžeto ir einamosios sąskaitos perteklius suteikia galimybę į silpstančią vidaus rinkos paklausą atsakyti išlaidesne fiskaline politika. Be to, nors tarptautinėje žaliavų rinkoje kainos ir mažėja, jos tebėra aukštos ir leidžia Rusijai uždirbti milijardus dolerių. Rusijos realus BVP šiemet padidės 7 proc., kitąmet – 5,6 procento. Vis dėlto, vidutiniu 2-3 metų laikotarpiu Rusijos ekonomiką reikėtų laikyti gana rizikinga, investuotojai turėtų ją atidžiai stebėti.

SEB banko ekspertų teigimu, Lenkijos ekonomikos plėtra lėtės nežymiai. Ukrainos ūkio plėtros perspektyvos sparčiai prastėja, kadangi blogėja užsienio prekybos – ypač metalų eksporto – sąlygos, o politinė aplinka yra nestabili. Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos ekonomikai smūgį suduos jų pagrindinės eksporto rinkos – euro zonos – ūkio sąstingis.