Lietuva tikisi 2018 metais gynybai skirti 2 proc. BVP

Lietuva tikisi 2018 metais pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį finansavimą  gynybai, dvejais metais anksčiau nei planuota, ketvirtadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Iki 2018 metų tikimės pasiekti 2 proc.“ - NATO štabo atidarymo ceremonijoje Vilniuje sakė prezidentė.

Pernai politinės partijos įsipareigojo 2 proc. pasiekti 2020 metais.

Pasak D.Grybauskaitės, gynybos biudžeto didinimo tempai šiemet buvo aptarti Valstybės gynimo taryboje, diskusijos dėl to vyksta ir Seime.

„Visai realu, kad skiriant tuos 150 milijonų (eurų) kasmet per trejus metus mes pasiekiame 2 proc. mūsų BVP jau 2018 metais“, - kiek vėliau spaudos konferencijoje sakė prezidentė, atsakydama į BNS klausimą.

„Iš principo Valstybės gynimo taryba preliminariai yra pritarusi tokiam grafikui, kiek žinau, politikai Seime taip pat diskutuoja“, - teigė ji.

Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad finansavimą krašto apsaugai siekiama didinti kaip įmanoma greičiau, tačiau įtakos tam turės šalies ekonomika.

„Premjero nuomone, tikslas yra kaip įmanoma paankstinti didesnį finansavimą krašto apsaugai, tačiau viskas remiasi į ekonominę šalies padėtį“, - BNS ketvirtadienį sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė - Lazdauskienė.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad sąlygos gynybos finansavimo spartinimui yra ir partijų susitarimo perrašyti nereikėtų, mat spartesnis gynybos finansavimo didinimas neprieštarauja pernai pasirašyto susitarimo nuostatoms.

Jo teigimu, didinant finansavimą krašto apsaugai tokiu tempu, kaip tai buvo daroma 2015 ir numatant 2016 metų biudžetus, 2 proc. BVP gynybos biudžetas galėtų būti pasiektas būtent 2018 metais.

„Aš matau poreikį spartesnio finansavimo ir jaučiu atsakomybę jį panaudoti efektyviai“, - BNS sakė J.Olekas.

Tuo metu Liberalų lyderis Eligijus Masiulis teigia, jog reikia toliau laikytis partijų susitarimo. Pasak jo, norint spartinti finansavimą gynybai, parlamentinių partijų vadovams reikėtų koreguoti susitarimą dėl 2014-2020 metų užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių, kur šis finansavimas ir numatytas.

„Įvertinus valstybės ekonomikos galimybes, suradus šaltinius, tai aišku, galima spartinti tą dviejų procentų ribą. (...) Aš visgi galvoju, kad šalia labai svarbaus gynybinio prioriteto, yra ir daug kitų svarbių prioritetų“, - sakė E.Masiulis. Anot jo, didinant finansavimą krašto apsaugai nereikia pamiršti ir socialinės apsaugos, švietimo bei kitų sričių.

„Visada gerai yra siekti tikslų, bet jie turi būti pamatuoti“, - pridūrė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas taip pat atsargiai vertina galimybę spartinti gynybos finansavimą ir 2 proc. BVP biudžetą pasiekti dar 2018 metais.

„Visi mes norime greičiau pasiekti du procentus, bet čia reikėtų jau pasižiūrėti, kaip mes galim tvarkyti savo finansus: koks ekonomikos augimas bus, nes šiuo metu jis šiek tiek yra stabtelėjęs, neatitinka prognozių. (...) Dėl 2017 - 2018 metų man dar kol kas nedrąsu kalbėti nežinant, kokia bus ekonomikos padėtis, kaip bus biudžetas renkamas, kokie bus finansų poreikiai, nes tokie projektai kaip socialinio modelio įgyvendinimas ir visi kiti irgi kažkiek pareikalaus lėšų“, - BNS sakė A.Paulauskas.

Pasak A.Paulausko, pastaruoju metu augant šalies ekonomikai, jau dabar finansavimo gynybai augimas viršija numatytąjį grafiką. Tačiau sunku prognozuoti, ar panašūs augimo tempai išliks ir po kelerių metų.

Seimo opozicijos lyderio konservatoriaus Andriaus Kubiliaus manymu, įsipareigojimas siekti spartesnio finansavimo augimo gynybai galėtų būti įrašytas partijų susitarime.

„Tai toks viešas (prezidentės) pareiškimas, manau, labai labai labai stiprus yra, iš tikrųjų, ir čia partijos galime tą skaičių įrašyti“, - BNS sakė A.Kubilius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto birželį aprobuoti duomenys numato, kad 2015 metais gynybos biudžetas siekia 1,1 proc. BVP, kitąmet didėjimas numatytas iki 1,46 proc. BVP, 2017 metais finansavimas krašto apsaugai turėtų pasiekti 1,6 proc. BVP, 2018 metais - 1,73 proc., 2019 metais - 1,87 proc. ir 2 proc. 2020 metais.