Lietuva švęs žmogžudystės tūkstantmetį?

Istorijos tyrėjas Aivaras Norkūnas teigia, kad kitąmet švęsime ne Lietuvos vardo, o žmogžudystės Prūsijoje, dieną. Jeigu 1009 m. kronikoje tikrai rašoma apie Lietuvą, vadinasi, lietuviai nuo pirmojo rašytinio paminėjimo išgarsėjo kaip žmogžudžių kraštas.

Mokyklose mokoma, kad Lietuvos vardas pirmą kartą buvo paminėtas 1009 metais Vokietijos miesto Kvedlinburgo metraštyje. Jame rašoma, kad 1009 m. „Litua" vietovėje buvo nužudytas šv. Brunonas. Dauguma prisimena tik faktą, kad 1009 metais buvo paminėta Lietuva, tačiau, kokiomis aplinkybėmis - pamirštama.

Ateinančiais metais Lietuvoje numatoma daugybė renginių, skirtų jos vardo tūkstantmečio minėjimui. Dar 1997 metais grupė Lietuvos istorikų ir mokslininkų kreipėsi į tuometinį Lietuvos prezidentą Algirdą Brazauską su pasiūlymu paminėti šią datą. Buvo įsteigta Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo direkcija, kuriai pavesta rūpintis šios šventės renginiais ir su jais susijusiais įvykiais.

Minėjimui valstybė skyrė 129 mln.litų - už šią sumą atnaujinami Lietuvos architektūros paminklai, rengiamos parodos, visus metus vyks įvairiausi kultūriniai renginiai.

Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo direkcijos direktorius Gediminas Ilgūnas portalui sakė, kad ši data Lietuvai reiškia jos atėjimą į civilizuotą pasaulį – kol apie tave nerašo, nesi pažįstamas.

Istorijos tyrėjas Aivaras Norkūnas portalui sakė, kad 1009 metų šaltinyje, kuriuo remiantis dabar paskelbtas Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetis, minimas ne Lietuvos vardas, o  žodis „litua". Lotyniškai jis reiškia „pakrantė". „Net jei šis žodis ir žymėtų konkrečią vietovę, tai anaiptol ne Lietuvą, nes Lietuva buvo visai ne toje teritorijoje", - pasakojo A. Norkūnas.

Istorikas Alfredas Bumblauskas savo straipsnyje apie Kvedlinburgo metraštį pripažįsta, kad jame Lietuva yra paminėta klaidingai, nes ji painiojama su prūsais, mat Brunonas nužudytas Prūsijos teritorijoje. Tačiau, anot istoriko, žodis „litua" vis dėlto įvardija Lietuvą.

Paklaustas, ką galvoja apie savarankiškų istorijos tyrėjų teoriją, kad metraštyje neminima Lietuva, žymus istorikas portalui piktai atšauna: „Su pusiau durniais nesišneku. Tarp jų nėra rimtų istorikų, viskas pagrįsta vien pletkais“. Istorikas keiksnoja ir žurnalistus, kurie patiki tokiomis teorijomis ir kelia sumaištį visuomenėje.

Aivaras Norkūnas juokdamasis sako, kad „rimti istorikai“ tėra teoretikai, nenorintys, o gal ir bijantys pažvelgti giliau į tai, kas mūsų krašte vyko prieš krikščionybę.

„Mūsų dabartinė istorija tėra politinė istorija, pagrįsta vien mitologija, - sako Aivaras Norkūnas. Jeigu norėtume švęsti Lietuvos kaip geografinio vieneto jubiliejų, šiais metais jai būtų  apie tris tūkstančius metų. Jeigu Lietuvos vardo minėjimo sukaktį - tuomet tik apie 800 metų, nes tikras vardas „Lietuva" rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotas tik XIII a."

Teorija, kad 1009 m. kronikoje minima Lietuva, neigiama ir Česlovo Gedgaudo knygoje „Mūsų praeities beieškant", išleistoje 1972 m. Be to, knygos autorius teigia, kad lietuvių tauta buvo minima dar prieš 1009 metus.

Knygoje rašoma, kad senoviniuose metraščiuose minimas 195 metais vykęs Romos konsulo Valerijaus Flacco mūšis su prūsais prie Litana vietovės, kurią būtų galima sieti su Lietuva, nors geografiškai ta vietovė buvo Šiaurės Italijoje. Ammianus Marcelinus kronikoje 357 metais minima Letų įstaiga, kurios pavaldiniai - „letovici" taip pat gali būti siejami su lietuviais (plg.rusų - litovci). Tokių pavyzdžių pateikiama ir daugiau, tačiau jie neatitinka tuometinės Lietuvos teritorijos, žymi nebent pačius lietuvius.

Anot istorijos tyrėjo A.Norkūno, tiesiog komiška ir tragiška švęsti faktą, kuriame užfiksuota žmogžudystė, įvykusi netgi ne Lietuvos teritorijoje.

Alfredas Bumblauskas teigia, jog nieko nepadarysi, kad tuo metu pasaulyje vyko krikščionių misijos, kurių metu žūdavo misionieriai. „Misionieriai buvo pasiruošę aukoti savo gyvybę dėl Kristaus,- sakė jis. – Šis įvykis neturėtų užgožti fakto, kad pirmą kartą paminėta Lietuva“.

„Deja, kiekvienos Europos valstybės istorija pradedama nuo jos krikšto, tarsi anksčiau ji nebūtų egzistavusi, – sako A.Norkūnas. - Turėtume pasidomėti, kas vyko anksčiau, iš kur ta Lietuva atsirado".

A.Norkūnas rimtuosius istorikus kiršina ne tik kritikuodamas Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą, bet ir iškeldamas teoriją, kad Lietuva turėtų vadintis Sarmatija, nes būtent toks jos pavadinimas buvęs praeityje.

Istorijos tyrėjas pateikia įrodymus, kurie paremti senoviniais žemėlapiais, baltų ir sarmatų rašto bei aprangos pavyzdžiais, laidojimo tradicijomis ir kt.

Apie tai, kodėl Lietuva turėtų vadintis Sarmatija, skaitykite portale rytoj.