Lietuva pasaulio žiniasklaidoje: riaušės, homofobija ir šuns egzekucija

Lietuviškos temos 2009 metais ne kartą šmėsčiojo pasaulio žiniasklaidos priemonėse, tačiau dažniausiai tai buvo neigiamo konteksto naujienos.

Pirmasis metų įvykis - riaušės

Prieš tūkstantį metų tuometinėje "žiniasklaidoje" - Kvedlinburgo kronikose – pirmą kartą pranešta apie Lietuvą. Pranešimo kontekstas nemalonus – vyskupo šventojo Brunono nužudymas kažkur lietuviškose žemėse.

2009-aisiais, švenčiant Lietuvos tūkstantmetį, užsienio šalių spaudoje netrūko informacijos apie mūsų šalį. Deja, dažniausiai ne itin teigiamos.

Sausio 16-ąją kilusios riaušės prie Seimo rūmų sudomino didžiąją dalį tiek Vakarų, tiek Rytų žiniasklaidos. Vokietijos dienraščio "Kölner Stadt-Anzeiger" paskelbtame Hanneso Gamillschego komentare, pavadintame "Grįžimas į realybę", rašoma: "Dabar kai kas Baltijos šalių vyriausybių rūmuose šnabždasi, esą neramumai buvę "organizuoti iš šalies" - čia šis posakis visuomet reiškia Maskvos įtaką. Gali būti, kad Kremlius yra prikišęs savo rankas. Tačiau įtūžio priežastys susikurtos savo pačių".

Bažnyčia be kryžiaus

Rašydami apie riaušes užsienio žurnalistai neretai pabrėždavo, kad jos įvyko Vilniuje, kuris 2009-aisiais yra Europos kultūros sostinė.

Apie šį statusą užsienyje pranešta dar ne kartą. Tačiau paprastai ne iš itin patrauklios pusės. Suomių laikraštis "Helsingin sanomat" pabrėžia: "Vilnius – klupinėjantis kultūros miestas. Viena giliausių krizių pasaulyje, gerokai apkarpytas biudžetas, Lietuvos sostinės staigus suprovincialėjimas, bankrutavus nacionalinei aviakompanijai "flyLAL" ir gerokai sumažėjus tiesioginių skrydžių, nulėmė tai, kad Vilnius patyrė nesėkmę kaip Europos kultūros sostinė. Kultūros krizės ženklai matomi visur".

Kaip simbolinis šios krizės pavyzdys minima virš senamiesčio išsiskirianti Šventosios Jėzaus širdies bažnyčia be kryžiaus. "Sovietmečiu ji buvo keliems dešimtmečiams paversta kalėjimu. Pastaruoju metu pastatas naudojamas kaip dalis Vilniaus kultūros sostinės fotografijos meno kūrinio. Bet ar tai ne krizės simbolis – Europos kultūros sostinės bažnyčia, bet be kryžiaus", - retoriškai klausia suomių dienraštis.

"Prabangaus ilgo savaitgalio gidas"

"Vilniaus – Europos kultūros sostinė, tačiau labiausiai žemyne nepasiekiamas miestas", - vasarį pabrėžė Slovėnijos televizijos žurnalistas savo reportaže. Panaši gaida kurį laiką vyravo daugelyje kitų žiniasklaidos priemonių, pasakojančių apie Vilnių.

Išimtimi kovo mėnesį tapo įtakingo britų dienraščio "Financial Times" specialiame savaitgalio priede "How to Spend It" paskelbta publikacija, kurioje skaitytojams Vilnius pristatytas kaip nauja puiki kelionių kryptis 2009-iesiems metams kultūros, istorinio paveldo ir prabangos mėgėjams.

Publikacija "Prabangaus ilgo savaitgalio gidas" – tai pirmasis Vilniaus pristatymas šiame leidinyje. "Vilnius, išsilaisvinęs iš sovietinės praeities, o šiais metais tapęs Europos kultūros sostine, iškilo kaip madinga susitikimų vieta barokinės architektūros, rafinuotų parduotuvių ir meno mylėtojams", - didelio rašinio paantraštėje teigė jo autorius Nickas Halsamas.

Lietuvos drąsa išėjo nebūtin

Latvijos spauda kovą ypač sunerimusi pranešė apie Lietuvoje kilusią litų keitimo į eurus paniką. Spėta, kad tokie veiksmai gali sukelti Baltijos valstybių valiutų griūtį. Tik po kelių dienų paniką pavyko apmaldyti.

Ta pačia proga prisimintas faktas, kad Lietuva atsisako drąsios valstybės įvaizdžio kūrimo. Savaitraštis "Nedela" aprašo, kaip Lietuvoje finansinių lšų taupymo sumetimais buvo sustabdytas tarptautinio šalies ženklo (brendo) kūrimas. Publikacijos antraštė skelbia: "Lietuviška drąsa išėjoį nebūtin".

Gegužę latvių, lenkų ir švedų spaudoje daug rašyta apie pasiektą susitarimą elektros tiltą Baltijos jūros dugnu į Švediją tiesti iš Lietuvos, ne iš Latvijos.
Lietuviškai energetikai visus metus skirta pakankamai daug dėmesio.

Užsieniečiai informuoti apie prieštaringai įvertinto projekto "Leo LT" pabaigą. Taip pat apie pasirengimą Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui.

Pastarasis įvykis piešiamas niūriomis spalvomis. "Nuo gruodžio 31 d. šalyje, kurioje žiemą temperatūra gali nukristi iki 30 laipsnių žemiau nulio ir užšąla upės, uždarius elektrinę, Lietuva taps dar labiau priklausoma nuo nereguliaraus energijos tiekimo iš Rusijos", - rašo "Reuters". "Tai baisiausia kada nors buvusi krizė", – agentūrai sakė Janas Glušačenkovas, 44-erių ekskavatoriaus vairuotojas. Jis pasakojo darbo neturintis jau metus ir tikino, kad uždarius IAE šalies gyventojai bus priversti "emigruoti arba vogti".

Naujoji herojė – D.Grybauskaitė

Kaimyninės valstybės ir tolimesnės šalys nemažai dėmesio skyrė gegužę Lietuvoje įvykusiems prezidento rinkimams. Dar iki rinkimų daugiausiai rašyta apie neabejotiną jų favoritę – eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.

Lenkų savaitraštis "Polytika" taip rašė apie šią moterį dar balandį: "Ji yra viena iš populiariausių ir ryškiausių eurokomisarų. Taip yra dėl jos pareigų svarbos, taip pat ir dėl veiklos stiliaus – ji sugeba įsigilinti į užduotį, greitai priimti sprendimą ir be užuolankų kalbėti apie reikalo esmę. Žurnalistai D.Grybauskaitę itin myli už jos aštrius pasisakymus".

Po gegužę įvykusių rinkimų ir po liepos mėnesio, kai surengta Prezidentės inauguracija, apie D.Grybauskaitę rašyta dar daugiau. BBC pranešė: "Paklausta, kaip ji, pagal prezidento įgaliojimus būdama atsakinga už šalies užsienio politiką, darys įtaką šalies ekonominių klausimų sprendimams, D.Grybauskaitė nurodė dekretus, kurie esą "privalomi vyriausybei". Be to, pridūrė, kad žmonės savo pasitikėjimu jai suteikė "moralinę galią". "Aš tikiuosi, galėsiu būti stabilizuojančiu veiksniu šioje įtemptoje situacijoje", - sakė D.Grybauskaitė".

Prezidentės "naujoji užsienio politika" prisiminta rugsėjį, kai Lietuvoje po 11 metų pertraukos apsilankė paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka. Vokietijos "Frankfurter Allgemeine Zeitung" tomis dienomis publikavo užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko interviu, kuriame apie šio vizito motyvą jis pasakė, kad "nepriklausoma, stabili ir demokratėjanti Baltarusija yra ir Lietuvos interesas, todėl Lietuva pasisako už glaudesnį Baltarusijos dialogą su Europos Sąjunga".

Rugpjūtį Rusijos spaudoje rašyta, kad Lietuvos D.Grybauskaitė siekia "atversti naują Lietuvos santykių su Rusija puslapį". Kaip teigiamas žingsnis minimas D.Grybauskaitės telefoninis skambutis Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui.

Kiek anksčiau rusų žiniasklaida itin nepalankiai atsiliepė apie Vilniuje įvykusią Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės asamblėjos sesiją, kurioje be kitų priimta rezoliucija, prilyginusi stalinizmo nusikaltimus nacizmui.

Homofobijos rojus?

Lietuvos Tūkstantmečio renginiuose liepos 6 dieną apsilankius visai plejadai monarchų, prezidentų, premjerų ir ministrų, per Europos žiniasklaidos priemones nuvilnijo publikacijų apie mūsų šalį banga. Tiesa, dalyje jų paminėta, kad krizės sąlygomis Vilniuje nesugebėta užbaigti prieštaringai įvertinto "amžiaus projekto" - viduramžių Valdovų rūmų atstatymo.

Neretai Lietuva prisimenama, kai pranešama apie holokaustą ar žydų turto grąžinimo problemas. Prancūzų naujienų agentūra AFP, metų viduryje pranešdama apie Lietuvos planus gerokai sumažinti kompensaciją žydams už jų turėtą turtą bei išmokėjimą atidėti dešimtmečiui, pateikia ir tarptautinių žydų organizacijų pareikštą nepasitenkinimą.

Labai neigiamame kontekste Lietuva užsienio žiniasklaidoje pasirodė rugpjūčio-spalio mėnesiais, kai užvirė diskusija dėl prieštaringai įvertinto Nepilnamečių apsaugos įstatymo.

Švedijos laikraštyje "Dagens Nyheter" pasirodė straipsnis "Lietuvos moralinė panika" su užuomina į homofobiją. Rašoma apie Lietuvoje pastatytą spektaklį pagal pjesę "Kitoje veidrodžio pusėje". Joje esą daug kalbama apie homoseksualus ir transseksualus. Straipsnyje pažymima, kad 2010 metų kovo 1 dieną Lietuvoje pradės galioti naujas moralistinis įstatymas. Jis draus bet kokios informacijos apie homoseksualus, biseksualus, transseksualus ir poligaminius santykius platinimą.

Todėl ši pjesė taip pat turėsianti būti uždrausta. "Tai nepadaro jos šedevru, tačiau tai yra pakankama priežastis remti jos egzistenciją", - rašo švedų laikraštis.

Nepilnamečių apsaugos įstatymas neseniai buvo pataisytas, todėl užsienio žiniasklaida kol kas neatkreipė dėmesio į tai, kad Europą papiktinusios formuluotės buvo pataisytos.

Triukšmingas slaptas kalėjimas

Labai daug triukšmo sukėlė amerikiečių televizijos "ABC News" reportažai apie prieš kelerius metus netoli Vilniaus neva veikusį slaptą kalėjimą, kuriame galėjo būti laikomi įtariamieji teroristai.

Kai metų pabaigoje Seimo komitetas paskelbė apie savo tyrimo šiuo klausimu rezultatus, didžioji dalis pasaulio žiniasklaidos pranešė, jog Lietuva esą "surado kalėjimus". "Reuters" antraštė skelbia, kad "Lietuva turėjo slaptus CŽV kalėjimus, nustatė tyrimas", BBC straipsnis pavadintas "CŽV naudojo Lietuvos "juodąsias vietas", agentūra AP rašo "Komisija: Lietuvos saugumas patvirtino CŽV kalėjimus", kita agentūra "Bloomberg" savo pranešimą pavadino "Lietuva leido CŽV naudoti slaptą kalėjimą tardymui".

Rugpjūtį Lietuvos vardas šmėsčiojo pasaulio žiniasklaidoje, kai prie Nigerijos krantų piratai iš kompanijai "Limarko" priklausančio laivo "Saturnas" pagrobė penkis jūrininkus ir išplukdė greitaeigiu kateriu nežinoma kryptimi. Po pusantros savaitės įvairiais kanalais trumpai informuota ir apie jūreivių paleidimą į laisvę, keliant versijas, kad už juos galėjo būti sumokėta nemaža išpirka.

Šuo Pipiras ir katė Nora

Dalyje užsienio žiniasklaidos priemonių pranešta apie Bulgarijoje sulaikytą Kauno nusikaltėlių autoritetą Henriką Daktarą. Vienas belgų laikraštis jį pavadino "paskutiniu Europos krikštatėviu".

Apie lietuvišką mafiją prisiminta lapkritį, kai Maskvoje buvo nušautas verslininkas ir mecenatas Šabtajus Kalmanovičius. Rusijos žiniasklaida ne kartą pabrėžė, kad jis turėjo Lietuvos pilietybę, yra buvęs "Žalgirio" krepšinio klubo bendrasavininku.

Pasaulis nelabai atkreipė dėmesį į Lietuvoje nušautą teisėją ir po to kilusį vadinamąjį Kauno pedofilijos skandalą. Prancūzų dienraštis "Le Monde" apsiribojo trumpu įvykių konstatavimu, bet pabrėžė, kad šios smarkiai supainiotos istorijos tyrimas tebevyksta, todėl kol kas nedarytinos jokios toli siekiančios išvados apie kaltuosius ir nukentėjusiuosius.

Didžiulio pasipiktinimo pasaulio interneto platybėse sukėlė videomedžiaga apie tai, kaip Seredžiaus gyventojas Svajūnas Beniukas metė šunį Pipirą nuo tilto. "Šuns kankintojas sulaukė teisingumo internete", - rašinys su tokia antrašte pasirodė Didžiosios Britanijos dienraščio "The Sun" svetainėje. "Pasibjaurėję interneto lankytojai suvienijo jėgas, kad surastų protą praradusį galvažudį, nufilmuotą bemetantį šunį nuo tilto", - savo skaitytojus informavo britų žurnalistai. "Žiauru... vyras ruošiasi mesti šunį", - parašė jie po nuotrauka, kurioje aiškiai matyti ne tik keturkojis, bet ir jį laikantis vaikinas.

Dar viena su gyvūnais susijusi istorija kiek netikėtai labai teigiamai išgarsino Lietuvą birželį. Beveik visą dieną BBC naujienų portalo skaitomiausia naujiena buvo apie dirigento Mindaugo Piečaičio vadovaujamo orkestro Klaipėdoje surengtą "Catcertą" su fortepijonu "grojančia" ir į vaizdo juostą įrašyta amerikiečių kate Nora. Ši žinia britams nustelbė netgi tądien įvykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių