Lietuva atsiliepia į JT kvietimą prisidėti prie XXI a. humanitarinių iššūkių

Šio susitikimo tikslas – imtis konkrečių veiksmų siekiant patobulinti humanitarinės pagalbos teikimo sistemą, kad ji patenkintų XXI a. augančius globalius poreikius.

Šiandien pasaulis susiduria su didžiausiais humanitariniais iššūkiais nuo Antrojo pasaulinio karo – priverstųjų palikti savo namus skaičius ypač išaugo pastaruoju metu. Daugiau nei 130 mln. žmonių pasaulyje reikia pagalbos. Didžiausia humanitarinio finansavimo poreikio dalis yra skirta kenčiantiesiems nuo konfliktų, kurie darosi vis sudėtingesni. Tarptautinių humanitarinių teisės normų yra vis labiau nepaisoma ir jos pažeidžiamos – civiliai atakuojami, medicinos ir humanitariniams darbuotojams gresia nuolatinis pavojus ir jie neretai žūsta teikdami pagalbą. Milijonai vaikų konfliktų zonose negali lankyti mokyklų. Tarptautinių donorų finansinės paramos poreikis taip pat didėja.

Pastaraisiais metais JT ėmėsi ne vienos iniciatyvos tobulinti savo veiklą ir ieškoti naujų būdų visai tarptautinei bendruomenei prisidėti prie taikos, vystymosi, saugesnio ir geresnio gyvenimo visiems kūrimo. Buvo atliktos JT vykdomų taikos palaikymo misijų ir operacijų, ilgalaikio taikos kūrimo, moterų vaidmens stiprinimo peržiūros. Praėjusiais metais buvo patvirtinti nauji darnaus vystymosi tikslai iki 2030 m., kuriuos turės įgyvendinti visos valstybės.

Aukščiausio lygio susitikimas Stambule buvo skirtas efektyvesniems veikimo būdams numatyti humanitarinės pagalbos srityje veikiant visiems kartu: valstybėms, tarptautinėms, regioninėms, nevyriausybinėms organizacijoms, finansų ir verslo struktūroms.

Lietuvai susitikime atstovavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris mielai pasidalijo savo įspūdžiais.

– Kaip apibūdintumėte pasaulinės humanitarinės pagalbos esmę ir tikslus?

– Humanitarinė pagalba yra skirta gelbėti žmonių gyvybę ir palengvinti jų kančias, išsaugoti orumą per stichines nelaimes ir dėl žmogaus veiksmų kylančias nelaimes, konfliktus ir karus. Ji reikalinga, kad nukentėjusios bendruomenės kuo greičiau grįžtų į įprasto gyvenimo vėžes. Tai pagalba maistu, vandeniu, medicinos, prieglobsčio ir kitos būtinos priemonės.

Būtina pabrėžti ir tai, kad humanitarinė pagalba nėra politinė pagalba. Ji yra atskirta nuo politinių procesų – tuo ji ir skirtinga.

Humanitarinė pagalba teikiama vadovaujantis tarptautinės teisės taisyklėmis, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, laikantis keturių pagrindinių veiklos principų: humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo.

– Kaip Lietuva prisideda prie pasaulinės humanitarinės pagalbos? Kokioms šalims ji skiriama? Kodėl Lietuvai apskritai svarbu teikti humanitarinę pagalbą?

– Lietuva, kaip atsakinga tarptautinės bendruomenės narė, yra pasaulyje vykstančių procesų dalis ir prisideda prie jų sprendimų. Pasaulio krizės ir konfliktai daro poveikį ir Lietuvai, nesvarbu, ar jie būtų arti mūsų sienų, pavyzdžiui, Ukrainoje, ar toliau nuo jų – Sirijoje, Irake, Jemene ar Pietų Sudane. Šiuo metu į Europą atkeliaujantys pabėgėliai yra daugiausia iš konfliktus patiriančių šalių, kurios negali užtikrinti savo piliečiams stabilių, pakankamų ir žmogišką orumą atitinkančių darbo bei gyvenimo sąlygų. Humanitarinė pagalba ir parama šių šalių vystymuisi yra tik dalis būtino visapusiško pasaulio bendruomenės atsako į konfliktus. Tačiau šiomis priemonėmis galima apriboti konfliktus, karus ir smurtą lemiančius veiksnius.

Lietuva daugiausia humanitarinės pagalbos skiria nuo konfliktų kenčiančių šalių žmonėms Ukrainoje, Sirijoje, pabėgėlių krizės padariniams spręsti. Dalis Lietuvos humanitarinei pagalbai skiriamų lėšų kasmet atitenka ir viso pasaulio šalims, kurias ištinka gamtinės ar technologinės nelaimės – potvyniai, uraganai, sausros, gaisrai, stambios avarijos: neseniai skyrėme lėšų humanitarinei pagalbai Ekvadorui ir Fidžiui. Praeitais metais reaguodami į tragiškus įvykius per tarptautinių organizacijų įsteigtus fondus ir programas esame suteikę humanitarinę pagalbą Nepalui, Gruzijai, Vanuatu, Malaviui.

Lietuva aktyviai prisideda ne tik finansine parama. Mes labai aktyviai prisidedame prie konfliktų sprendimo mūsų regione. Prisidėdami prie tarptautinių pastangų sprendžiant aktualias su humanitarinėmis krizėmis susijusias problemas, kartu stipriname galimybes visiems pasaulyje saugiai ir taikiai gyventi, keliauti, mokytis, kurti, vystytis.

– Kokia buvo pirmojo pasaulinio aukščiausio lygio susitikimo humanitarinės pagalbos tema ir esmė? Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paskelbė ataskaitą „One Humanity: shared responsibility“ su priedu „Agenda for Humanity“. Jame yra išvardytos penkios esminės sritys, kuriose pasaulio lyderiai yra raginami prisiimti atsakomybę. Kodėl būtent šios sritys yra akcentuojamos? Kaip Lietuva vertina šias sritis? Kokie klausimai aktualiausi Lietuvai?

– Humanitarinės pagalbos poreikiai yra labai išaugę. Jos reikia jau 130 mln. žmonių, JT 2016 m. prašymas patenkinti globalius humanitarinės pagalbos poreikius perkopė 20 mlrd. JAV dolerių. Krizės ir konfliktai besikeičiančiame globaliame kontekste darosi vis sudėtingesni. Todėl reikalingi pokyčiai humanitarinės pagalbos sistemoje. Turime ieškoti būdų, kaip didinti globalų solidarumą, partnerystę, humanitarinės pagalbos teikimo efektyvumą, kad būtų sumažintos ir palengvintos žmonių kančios. Todėl JT generalinis sekretorius pasiūlė visiems pasaulio lyderiams įsipareigoti ryžtingiems veiksmams penkiose srityse. Visų pirma, reikia užkirsti kelią konfliktams, antra – užtikrinti humaniškumo normų laikymąsi, trečia – nepalikti nė vieno žmogaus nuošalyje, reaguojant į masinio perkėlimo iššūkius, ketvirta – mažinant humanitarinių krizių mastą ir poveikį, padėti žmonėms ne tik išgyventi krizės sąlygomis, bet ir padėti vietinėms bendruomenėms atsitiesti, kad žmonės taptų kuo mažiau priklausomi nuo pagalbos iš išorės, penkta – apskritai skirti daugiau politinių, institucinių, finansinių pastangų ir resursų stiprinant žmonių gebėjimus. Nepakanka vien tik pamaitinti, aprengti, suteikti pastogę, būtina sukurti sąlygas ir išmokyti krizių ir nelaimių paveiktus žmones pačius kurti savo gyvenimo aplinką ir gerovę. Taigi susitikime buvo diskutuota ne tik apie krizių prevenciją, pagalbą, bet ir apie būtinybę rasti inovatyvių instrumentų atkurti ir toliau oriai gyventi krizių nualintose teritorijose. Tik mažindami krizių priežastis ir padarinius, tinkamai derindami humanitarinę pagalbą su vystomuoju bendradarbiavimu sumažinsime humanitarinės pagalbos poreikių apimtis ir padidinsime pagalbos tvarumą.

Šis susitikimas Lietuvai aktualus, nes reikiamus sprendimus gali rasti tik visos valstybės kartu. Prisidėdami prie bendrų pastangų nepamirškime ir Bažnyčios teikiamos pagalbos. Juk ir Popiežius Pranciškus šiuos metus yra paskelbęs Dievo Gailestingumo metais.

Sprendžiant aktualias su humanitarinėmis krizėmis susijusias problemas, kartu stipriname taiką ir stabilumą pasaulyje. Todėl Lietuva susitikime labiausiai akcentavo politinės lyderystės konfliktų prevencijai ir jų sprendimui svarbą, nors ir visi kiti klausimai mums aktualūs.

– Stambule jūs, kaip Lietuvos atstovas, pasisakėte plenarinėje sesijoje. Kokią žinią perdavėte?

– Kalbėdamas akcentavau, kad yra būtina skatinti tikrą pasaulinę partnerystę ir dalytis atsakomybe siekiant humanitarinės pagalbos efektyvumo. Taip pat pabrėžiau būtinybę dėti daugiau politinių pastangų konfliktų prevencijai ir jų sprendimui. Paskelbiau Lietuvos įsipareigojimą tęsti aktyvią politinę lyderystę ir pastangas, siekiant užkirsti kelią konfliktams ES Rytų kaimynystėje bei išspręsti jau esamus konfliktus, laikytis tarptautinių humanitarinės teisės normų ir siekti, kad jų būtų laikomasi visame pasaulyje, aktyviai prisidėti prie tarptautinių pastangų sudarant didesnes galimybes moterims dalyvauti taikos procesuose, tęsti humanitarinės pagalbos teikimą. Taip pat informavau apie priimtą sprendimą paremti naują JT, valstybių ir pilietinės visuomenės iniciatyvą „Globalus moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės įgyvendinimo instrumentas ir humanitarinė pagalba. Šio instrumento tikslas – suteikti moterims didesnes galimybes dalyvauti sprendžiant pasaulyje vykstančius konfliktus, įtraukti jas į humanitarinės pagalbos teikimą, užtikrinti moterų apsaugą konfliktų metu.