Lietuva atmeta lenkų priekaištus dėl netinkamos paramos oro misijai

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas antradienį pareiškė, kad Lenkijos spaudoje išsakomi priekaištai Lietuvai dėl netinkamos paramos Šiauliuose NATO oro policijai dislokuotoms pajėgoms neatitinka tikrovės.

Dienraštis „Gazeta Wyborcza“, remdamasis neįvardytais pareigūnais, antradienį rašo, kad Lietuva nepakankamai padengia išlaidas, susijusias su svetimų lėktuvų ir pilotų buvimu Šiauliuose.

„Manau, kad šitie pasakymai nevisiškai atitinka tikrovę, kadangi mes skiriame labai nemažai. Visos trys Baltijos šalys oro policijos misijai skiria labai nemažai - dabar apie 3 mln. eurų per metus. Lietuvos dalis bendroje 3 mln. eurų sumoje yra kiek didesnė negu kitų Baltijos valstybių, maždaug 1,26 mln. eurų (apie 4,3 mln. litų)“, - BNS sakė V.U.Umbrasas.

Pasak neįvardyto Lenkijos diplomato, lenkų kariškiams yra pateikiamos sąskaitos už viešbučius, degalus ir vandenį.

Priimančios šalies parama besirūpinančių Lietuvos kariškių teigimu, už pragyvenimą kiekvienai oro policijos misiją vykdančiai valstybei yra pervedama vienoda pinigų suma - 100 tūkst. eurų. Lietuva pateikia visą turimą informaciją apie galimas apgyvendinimo vietas, o misiją atliekanti šalies atstovai patys nusprendžia, kokiuose viešbučiuose nori gyventi. Anot kariškių, kol kas niekas nepareiškė noro, kad Lietuva pati užsakytų viešbučius, o ne pervestų pinigus, nes, esant mažesniems kontingentams, ne visa minėta suma tam yra panaudojama.

Lietuva aprūpina NATO pajėgas vandeniu, tačiau šiuo metu tik 18 litrų talpose, o ne buteliuose, todėl dauguma kariškių perka vandenį patys.

Pasak kariškių, Lietuva taip pat apmoka atskridimo ir išvykimo iš šalies kuro išlaidas, kurios yra papildoma našta misiją atliekančioms šalims. Tačiau kitos išlaidos už kurą būtų patiriamos orlaiviams ir jų pilotams skraidant bei treniruojantis jų gimtojoje šalyje.
Pasak V.Umbraso, Lietuva ir kitos Baltijos šalys iki 2015 metų planuoja toliau didinti paramos atvykstančioms NATO pajėgoms paketą.

„Mes priėmėme sprendimą 2011 metais, kad iki 2015 metų išlaidas padidinsime iki 4 mln. eurų. Yra šalių pageidavimų, kad pratęsus oro policijos misiją mes dar didintume priimančios šalies paramą, ir visos Baltijos valstybės dabar tą svarsto“, - kalbėjo jis.

„Su skaičiais visąlaik būna tam tikrų problemų. Galbūt skaičiuojamos kokios nors kitos išlaidos, bet Baltijos šalys negali apmokėti kokių nors nacionalinių išlaidų, pavyzdžiui, naikintuvams arba personalui išlaikyti. Tai yra šalių atsakomybė. Nesvarbu, kur yra naikintuvai, šalys juos išlaiko, ar tai būtų Lenkijos teritorijoje, ar kažkur kitur. Nežinau, kaip skaičiuoja žurnalistai, bet nemanau, kad tai teisingi kaltinimai“, - dėstė viceministras.

„Gazeta Wyborcza“ straipsnyje lenkų diplomatai išskyrė tik apie Lietuvą, nors Baltijos šalių oro policijos misija yra remiama jungtinėmis Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastangomis.

„Manau, kad bent šiuo metu išsiskiriame gerąją prasme. Mūsų indėlis šiek tiek didesnis negu kitų Baltijos šalių, tačiau mes turime Šiaulius ir ten yra daug papildomų funkcijų, kurias mes turime atlikit, pavyzdžiui, ledo šalinimo procedūras. Tai irgi yra išlaidos. Latviai 2013 metais taip planuoja padidinti savo dalį“, - sakė V.Umbrasas.

Jis pažymėjo, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Danija neturi jokių priekaištų dėl jos kontingentui suteikiamos vadinamosios priimančios šalies paramos. Tačiau KAM atstovas pridūrė, kad skirtingų šalių supratimas apie paramos dydį taip yra skirtingas.

„Apie tai yra kalbama, bet yra labai skirtingas šalių suvokimas ir skirtingi šalių poreikiai. Sakykime, danai deklaruoja, kad viena keturių mėnesių rotacija, papildomos išlaidos, jei jų personalas ir naikintuvai būna čia, o ne Danijoje papildomai kainuoja 1 mln. eurų. Kitos šalys skaičiuoja žymiai daugiau. Bet bendra nuostata yra tokia, kad NATO pageidauja, jog pratęsus oro policijos misiją iki 2018 metų ir po jų mūsų indėlis didėtų, ir mes nuosekliai tą darome“, - sakė viceministras.

Balandžio pabaigoje turi prasidėti ketvirtoji lenkų misija Baltijos šalyse. Lietuvą, Latviją ir Estiją saugos keturi MIG-29 naikintuvai iš Malborko.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija vasario mėnesį pranešė, kad Baltijos šalys per trejus metus daugiau kaip 50 proc. padidins paramą NATO oro policijos misijai, kurią Aljanso šalys neseniai nusprendė pratęsti ir po 2014 metų.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos indėlis į misiją 2011 metais sudarė apie 2,2 mln. eurų.
Informacija apie galimus lenkų grasinimus Lietuvai dėl oro policijos misijos Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė po to, kai pranešta apie prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisakymą vykti į Lenkiją, kurios prezidentas inicijavo susitikimą su Baltijos šalių prezidentais.

Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS sakė, kad šalies vadovė buvo informuota apie „Lenkijos diplomatų pareiškimus Lietuvos diplomatams, jog jei nebus sprendžiamos tautinių mažumų problemos, Lenkija gali pergalvoti savo poziciją dėl oro policijos misijos“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių