Liberalcentristų sąrašo viršuje – A.Čaplikas, R.Palaitis, A.Valinskas

2012-09-04 22:40:34
BNS inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Liberalcentristų sąrašo viršuje – A.Čaplikas, R.Palaitis, A.Valinskas Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) rinkimų sąraše - Seimo nariai, ministrai, viceministrai, merai. Jame vietas gavo ir buvę Tautos prisikėlimo partijos nariai, praėjusių metų pabaigoje prisijungę prie LiCS.

Šeštadienį Plungės rajone, prie Platelių ežero, LiCS taryba patvirtino partijos rinkimų sąrašą ir kandidatus daugiamandatėje bei vienmandatėse apygardose.

Partiją į rinkimus ves jos lyderis, Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas. Antruoju numeriu įrašytas pavasarį po skandalo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo iš pareigų atsistatydinęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Trečiasis sąraše - buvęs Seimo pirmininkas ir Tautos prisikėlimo lyderis, humoristas Arūnas Valinskas.

Jo žmonos dainininkės, Seimo narės Ingos Valinskienės kandidatų sąraše nėra. Ji atsisakė dalyvauti Seimo rinkimuose.

Tarp kandidatų nėra ir buvusio Valstybės saugumo departamento vadovo Mečio Laurinkaus. Anksčiau skelbta, kad jis su LiCS ketina dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau vėliau nuomonę pakeitė.

Ketvirtuoju LiCS sąraše įrašytas vidaus reikalų ministras, parlamentaras Artūras Melianas, penktuoju - Seimo narys Vytautas Bogušis, šeštuoju - sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys, septintuoju - aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, aštuntąja - Visagino merė Dalia Štraupaitė, devintuoju - buvęs partijos lyderis Gintautas Babravičius, dešimtuoju - buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Antrajame kandidatų sąrašo dešimtuke yra buvęs vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila, verslininkas Donatas Stonys, parlamentarai Andrius Burba ir Jonas Liesys, Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis, sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, Seimo narys Vincas Babilius, vidaus reikalų ministro patarėjas Saulius Lapėnas, bendrovės „Vesiga“ vadovas Saulius Grinkevičius ir Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika.

Seimo narys Antanas Nedzinskas gavo 23 vietą, Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis - 26, parlamentarė Arūnė Stirblytė - 27, sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė - 31, buvęs Šiaulių universiteto rektorius Vincas Laurutis - 34, vidaus reikalų viceministrai Mindaugas Ladiga, Sigitas Šiupšinskas ir Gintaras Steponas Vyšniauskas - atitinkamai 51, 52, 53, kultūros viceministras Deividas Staponkus - 54.

LiCS rinkimuose ketina dalyvauti su šūkiu „Už dirbančius“. Patvirtinta partijos rinkimų programa, pavadinta „Trečias kelias“. Joje liberalcentristai teigia rinkėjams siūlysiantys trečią kelią, nes žmonėms esą jau nusibodo „politiškai susipriešinusių Lietuvos politinių partijų – socialdemokratų ir konservatorių – tarpusavio kova“.

Partija žada mažinti mokesčius, ypač susijusius su darbo santykiais, taikyti 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą šilumai, sumažinti studijų įmokas, įvedant dalinį studijų krepšelį, didinti minimalią algą, liberalizuoti darbo santykius, pasisako už dvigubos pilietybės įteisinimą, privataus kapitalą atėjimą į sveikatos sistemą ir kt.

Šiuo metu LiCS turi 11 atstovų parlamente, pernai per savivaldos rinkimus laimėjo 126 iš 1,5 tūkstančio.

Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną.

Šiame straipsnyje: Seimo rinkimai partijos Liberalų ir centro sąjunga liberalcentristai

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 37

NAUJAUSI KOMENTARAI

Pikasas

Šeš, 2012-08-18 16:07

“KONTOROS” LEGENDOS Kai pavartoju “kontoros” epitetą, dažnai akys savaime krypsta į Latvių gatvę Vilniuje. Tai kartais nebūna tikslu, nes jėgos dirbančios prieš Lietuvos laisvę ir kuriamą demokratiją yra pasklidę plačiai ir jau daug kur įsiskverbę. Kas vadovauja visam tam “paradui” reiktų aiškintis kiekvienu atveju atskirai. Ideologinė kova minėtu tikslu, mano nuomone, nebuvo nutraukta per visą atgautos Nepriklausomybės laikotarpį, bet kaskart būna žymus suaktyvėjimas prieš kiekvienus rinkimus. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas Seimo rinkimams, nes būtent jų pasėkoje atsiranda politinės valdžios dauguma, priiminėjanti įstatymus ir jų pataisas. Tokie įstatymai turi didelę reikšme šalies politiniame ir ekonominiame gyvenime. Kokie jie būna, toks ir gyvenimas klostosi. Be to, Seimo dauguma paskiria ir vykdomają valdžią – Vyriausybės ministrų kabineto narius su premjeru priešakyje. Niekaip nerenkama būna tik teisėsaugos institucijų vadovai ir jų atsakingi pareigūnai . Žinoma, toks teisėsaugos pareigūnų skyrimas, koks tapo įprastu Lietuvoje, prieštarauja LR Konstitucijos 33-am straipniui, teigiančiam, kad “Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant šalį tiek tiesiogiai , tiek per demokratiškai išrinktus atstovus…” Taip nuolat pažeidinėjant esminį konstitucinį demokratinį principą susidarė situacija, kai teisėsauga pati sau susikūrė tokias teises, kad jos pačios sukontroliavimas tampa labai sudėtingas, beveik neįmanomas. Tik Prezidentui yra palikta teisė įtakoti teisėsaugos kadrinę sistemą, bet tai priklauso tik nuo konkretaus prezidento geros valios. Tad galima teigti, kad visi teisėsaugininkų įrodinėjimai apie jų išskirtines teises ir tuo pačiu visagalybę yra tik jų pačių susikurta LEGENDA, skirta visuomenės mulkinimui. Kai pati valdžios atšaka iškrenta iš Konstitucijos konteksto ir tampa nebekontroliuojama, tai nebelieka politinės jėgos, kuri galėtų priversti teisės ir teisėtvarkos sargus patiems laikytis LR Konstitucijos ir kitų įstatymų. Tokiai legendai kairiosios, dar “hegemono” partijos kvapą išsaugojusios jėgos, linkę pritarti ir tą nuolat daro ne šiaip sau. Toks kairiųjų jėgų ir teisėsaugos persipynimas dažnai užtikrina saugumą pažeidžiant įstatymus, t.y.užtikrina nebaudžiamumą “saviems”. Deja, tik pastaraisiais metais, po kelių garsių skandalų bandoma raiškiau prabilti apie minėtos LEGENDOS absurdiškumą, demokratiją mėginančioje kurti visuomenėje. Vienas iš mėgstamiausių “kontoros” argumentų yra LEGENDA jau tapęs aiškinimas, kad piliečiai – rinkėjai neturi politinių galimybių įtakoti šalies gyvenimą rinkimų metu. Įrodymų tam paremti prikuriama įvairių. Vieni aiškina, kad rinkimai vis tiek bus suklastoti, todėl juose net neverta dalyvauti. Kiti, kad rinkimų sistema yra bloga, nes yra politinių partijų kandidatų sąrašai ir tik 71 Seimo narys išrenkamas vienmandatinėse apygardos. Treti teigia, kad Lietuvoje nėra partijų, turinčių politines pozicijas. Atseit, jos visos supanašėjo, tad nėra iš ko rinktis. Tai labai miklūs aiškinimai. Manau, kad daugelis iš tokių aiškintojų jau anksti ryte nuskuba prie rinkiminių urnų, tikėdamiesi, kad jų “čiulbesių” užmigdyti bei įtakoti kaimynai ar kiti piliečiai rinkimų dieną savo nuomonės balsuodami neišreikš. Tie, kurie rinkimuose nedalyvaus, sekančios kadencijos metu netgi neturės moralinės teisės net prasižioti, kad “ne tuos išrinkom”. Jei jis pasitikėjo kitų nuomone ir pats nedalyvavo balsuojant, tai turi pasikliauti tais, kurie politinę valią išreiškė. Platinti LEGENDĄ, kad rinkimai masiškai klastojami yra neteisinga, nes balsavimo apskaitos sistema yra pakankamai aiški, jos darbas yra stebimas įvairių partijų komisijos narių bei stebėtojų, rezultatai į įvairių partijų būstines persiunčiami nedelsiant suskaičiavus balsus, tad nieko daug nesuklastosi. Jei kažkas parsiduos už alkoholį ar dar ką, tai tam yra visuomeniniai stebėtojai, kurie tokius pavienius atvejus gali pastebėti. Kiekviena rinkiminė apylinkė turi savo antspaudą, kontrolinius atvykusių lapelius ir kitas priemones, kaip užtikrinti tikslų balsų suskaičiavimą. Baudos už bandymus sukčiauti skiriamos nemenkos. Balsų pirkėjams grėstų netgi baudžiamoji atsakomybė. “Kontoros” pakurstoma LEGENDA, kad rinkimai iš anksto nulemti yra labai gudrus manevras, siekiant slopinti demokratinę raišką šalyje. Kiekvieni Seimo rinkimai turi dar ir savitą specifiką. Šio rudens rinkimai labiausiai pasižymi tuo, kad susikūrė eilė naujų partijų, kurios nori pabandyti savo galimybę turėti Seime joms atstovaujačius narius. Kadangi didžiausios kritikos iš kairiųjų politologų ir jiems pavaldžios žiniasklaidos susilaukia “Drąsos kelio ” partija, tad manau, kad ji kai kam tampa apčiuopiamai pavojinga, kaip turinti neblogus šansus gauti pakankamai gerus rezultatus Seimo rinkimų metų bei turėti Seime savo atstovus. Skleidžiamos LEGENDOS, kad “Drąsos kelio partija nepateks į Seimą ar gaus jame labai didelį skaičių mandatų, manau yra gerokai atitolę nuo galimos realybės. Bent jau šiandien galima nujausti, kad ši patija gali netgi pakartoti Tautos prisikėlimo partijos sėkmę, o pavienėse apygardose pasirodyti dar geriau. O kas toliau? O toliau bet kokiam tokiam naujam ir nepatyrusiam dariniui teks glaustis prie politikos senbūvių tam, kad savo siekius galėtų realizuoti. Ilgai maniau, kad pagal viešai deklaruojamus tiesos ir teisingumo siekius DK partija turės galimybę susijungti su TS LKD dešinės partija, nuolat deklaruojančia panašius tikslus. Tačiau, po Seimo apsisprendimo N.Venckienės atžvilgiu ir “DK” lyderiams pasirinkus TS LKD lyderių apygardas net nežinau ką galvoti. Tai yra nežinau ar “Drąsos kelias” nenutrepsės panašiais vingiais į nežinią, kaip tai padarė subyrėjusi ir ištirpusi TPP. Manau, kad toks likimas būtų skaudus smūgis tiems, kurie nuoširdžiai tikėjo N.Venckienės ir jos komandos skelbtų tikslų įgyvendinimo galimybe. Niekados nesu raginęs balsuoti už konkrečią partiją ar kurį nors kandidatą. Vėl ir vėl pasitikiu rinkėjų sąmoniningumu, nors ne kartą esu nusivylęs. Bet kuriuo atveju su viltimi gyventi prasmingiau. Be jos – tamsuma…