Lenkijos URM: Lietuva vykdo dėsningą lenkų nutautinimo politiką

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtoje ataskaitoje apie lenkų padėtį užsienyje aršiai kritikuojama Lietuva. Dokumente teigiama, kad vykdoma nuosekli nutautinimo politika.

Lietuviai braunasi į apygardas?

Lenkijos URM remiasi diplomatais – didžiąją dalį informacijos apie lenkų padėtį Lietuvoje parengė Lenkijos ambasada Vilniuje. Anot ambasados, politiniais sprendimais lenkai stumiami nutautėjimo link, o lietuviška žiniasklaida mirga antilenkiškomis publikacijomis.

Dokumente vardijamos pagrindinės problemos, su kuriomis esą susiduria lenkų tautinė mažuma Lietuvoje. Tarp problemų – ne tik tradiciniais tapę žemės grąžinimo bei pavardžių bei gatvių pavadinimų rašybos klausimai, bet ir neva dėsninga lenkų tautos „skiedimo“ politika. Esą lietuviai sąmoningai keldinami į lenkų tankiai apgyvendintas žemes, Lenkijos ambasada tai vadina „nepaliaujamu“ reiškiniu.

Tiesa, dokumente kalbama ne apie lenkų gyvenamas teritorijas, o konkrečiai apie vienmandates rinkimų apygardas, kuriose esą dominuoja lenkų tautybės rinkėjai.

„Per visą tą laiką (kalbama apie Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį – red. past.), skirtingu intensyvumu, bet nuosekliai buvo vykdoma vadinamoji mažumų integravimo į Lietuvos visuomenę politika, kas faktiškai reiškė priverstinę mažumų asimiliaciją“, - teigiama dokumente.

Anot ataskaitos, Lietuvos valdžia dėsningai vilkina svarbių problemų sprendimą. „Oficialiuose santykiuose jie (lietuviai – red. past.) visuomet deklaruoja geranoriškumą, deja, neparemtą atitinkamais veiksmais“, - ironizuoja Lenkijos diplomatai.

Propaganda – ir iš „Dviračio“ komikų

Dokumente ypač daug dėmesio skiriama neva antilenkiškai veiklai, plėtojamai Lietuvoje. Ambasada išskiria mokslininko Kazimiero Garšvos vadovaujamą „Vilnijos“ draugiją. Visuomeninė organizacija, labiausiai išgarsėjusi tuo, kad reikalavo uždrausti Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) kaltinama antilenkiškos propagandos platinimu ir nesantaikos kurstymu.

„Ji („Vilnija“ – red. past.) remia lenkų mažumos sulietuvinimą, tvirtindama, kad jai reikia „grįžti prie savo šaknų“. Organizacija taip pat siekia priminti istorinius lietuvių ir lenkų nesutarimus, be kita ko, reikalaudama (iš Lenkijos – red. past.) atsiprašymo už Želigovskio sukilimą ir tarpukario „lietuviško Vilniaus okupaciją“, o taip pat kaltina AK (Armia Krajowa – red. past.) lietuvių žudynėmis“, - teigiama dokumente, vėl užsimenant, kad oficialioji Varšuva nekeičia savo pozicijos ir nepripažįsta Vilniaus krašto okupacijos.

Lenkijos ambasada taip pat gerai išstudijavo lietuvišką žiniasklaidą, kuri apie lenkų mažumą esą paprastai atsiliepia negatyviai.

„Antilenkiškos publikacijos pasirodo internetiniuose portaluose, tokiuose kaip „Delfi“ ar „Balsas“. (...) Apie tai, kaip lengva sužadinti antilenkiškas nuotaikas, byloja skaitytojų komentarai prie internetinių publikacijų“, - pastebi lenkų diplomatai.

Anot dokumento, žiniasklaida formuoja negatyvų lenkų įvaizdį, keldama istorinius klausimus ar kvestionuodama lenkų politikų lojalumą Lietuvos valstybei.

Jie, regis, ypatingą dėmesį skyrė prezidento rinkimų kampanijai, o pro budrią diplomatų akį nepraslydo net humoristinės televizijos laidos. „Pavyzdžiui, nuo 2009 m. balandžio iki gegužės populiarioje LNK televizijoje, satyrinėje laidoje „Dviračio šou“, didžiausio žiūrimumo laiku rodomoje 4 kartus per savaitę, pradėta nuolat rodyti satyrą, nukreiptą prieš Valdemarą Tomaševskį, LLRA kandidatą“, - pastebi Lenkijos ambasada.

Diplomatai pateikia išsamų aprašymą personažo, kuris „Dviračio“ komikų esą buvo paverstas V.Tomaševskio antrininku, taip pat cituojamos ir šio personažo nuolat vartotos frazės: „Wilno nasze“ arba „Litwin cham, Polak pan“.

Žalgirio mūšis – dezinformacija

Lenkijos URM ataskaita taip pat aršiai kritikuoja ir Lietuvos švietimo politiką. Esą lenkiškose mokyklose mėginama keisti kalbą, kuria dėstomos pamokos.

Tiesa, dokumente esama ir teigiamų pastabų apie Lietuvą. Esą lietuviškuose istorijos vadovėliuose mažėja tendencingos informacijos apie Lenkiją, daugėja objektyvumo. Tačiau kai kurių istorinių įvykių interpretacijos, pateikiamos mūsų šalies moksleiviams, Lenkijos vis dar netenkina.

„Pastebėtinas (lietuvių – red. past.) požiūris į bendrą pergalę Žalgirio mūšyje – vadovėliai ne sykį nurodo, kad tai lietuvių dėka buvo nugalėti kryžiuočiai, o kariuomenei neva vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas“, - su ironija pastebi lenkų diplomatai.

Prašo Varšuvos pagalbos

Ne ką geriau apie Lietuvą atsiliepia ir kita ataskaitos rengėja – Lietuvos lenkų sąjunga (LLS). Anot jos, lenkų nutautinimas vykdomas pasitelkiant žemių grąžinimo sistemą. Esą lietuvių tautybės žmonių žemė perkeliama į lenkų apgyvendintas vietoves.

„Labai vertingas žemes prie Vilniaus dažniausiai užima atvykėliai, o vietos gyventojams, buvusiems žemės savininkams ir, dažniausiai, lenkų tautybės Lietuvos piliečiams, dažnai siūloma prastesnė žemė. Jei jie su tuo nesutinka, jie rizikuoja apskritai likti be žemės“, - tikina LLS.

Baigdama savo ataskaitos dalį, LLS prašo pagalbos iš Varšuvos. Lenkų sąjunga prašo, kad Lenkijos valdžia išreikalautų iš Lietuvos valdžios, kad ši su lenkų tautine mažuma elgtųsi taip, kaip nustato „demokratinės Europos institucijos“. Kitas Varšuvos pagalbos variantas – „padėti Lietuvos lenkų bendruomenei įtraukti europines institucijas sprendžiant lenkų mažumos teisių pažeidinėjimo klausimą“.


Šiame straipsnyje: Lenkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių