Lenkijos parlamentaras: lenkai Lietuvoje turi nekurstyti konfliktų

Lenkijos parlamentinei grupei su Lietuva vadovaujantis parlamentaras Tadeuszas Aziewiczius sako manantis, kad Varšuvos ir Vilniaus santykiai gerėja, tačiau dar laukia ilgas ir sunkus kelias.

Interviu Lenkijos radijui valdančiosios Pilietinės platformos atstovas taip pat paragino Lietuvos lenkus nekurstyti konfliktų ir paragino turėti kantrybės.

„Nuo Lietuvos parlamento rinkimų aiškiai juntama, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiuose papūtė geresni vėjai (...) turiu omenyje užsienio reikalų ministro (Lino) Linkevičiaus vizitą, per kurį jis paskelbė kelis šiame kontekste labai svarbius pareiškimus dėl noro gerinti dvišalius santykius“, - sakė T.Aziewiczius.

Komentuodamas Lietuvoje kilusią prieštaringą reakciją dėl ministro atsiprašymo žodžių, Lenkijos politikas pastebėjo, kad „demokratijai būdinga, jog kiekvienas veiksmas sukelia atoveiksmį“.

"Vis dėlto Lietuvos Vyriausybės narys tą poziciją išsakė; užsienio reikalų ministras ištarė žodžius, kurios vertinu ir gerbiu. Vėliau įvyko premjero Algirdo Butkevičiaus vizitas, o dabar mūsų prezidentas Bronislawas Komorowskis

apsilankė Lietuvoje. Manau, kad tai labai svarbus abiejų tautų susivienijimo ženklas", - kalbėjo Lenkijos parlamentaras. Jo interviu skelbiamas portale polskieradio.pl.

Paklaustas apie prezidentės Dalios Grybauskaitės laikyseną, T.Aziewiczius teigė, kad „Lietuvoje vyksta tai, kas įprasta demokratijoje – vienoks ar kitoks politinis žaidimas“.

„Prezidentė D.Grybauskaitė neslepia (besilaikanti) atstumo nuo Lietuvos Vyriausybės, kuri šiuo metu taip ryžtingai atsiveria Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimui. Toje Vyriausybėje dalyvauja ir lenkų mažumos atstovai. Suprantu, kad politikoje kartais įvairių siunčiamų signalų“, - teigė jis.

„Taip pat suvokiu, kad po gana sudėtingo laikotarpio dvišaliai santykiai dar nėra puikūs, kad mūsų laukia ilgas ir sunkus kelias, tačiau atliktas svarbus žingsnis reikiama kryptimi“, - kalbėjo parlamentaras.

Jo teigimu, lenkų mažuma taip pat turi politikuoti apdariai, vengdama kurstyti konfliktus.

„Lenkų mažuma taip pat turi politikuoti apdairiai – siekti savo tikslų, tačiau nekurstyti konfliktų, kurių jau ir taip daug“, - sakė jis.

Kartu T.Aziewiczius tvirtino, jog Lenkijos politikai neatsisako kelti klausimų dėl lenkų padėties Lietuvoje.

„Mes, Lenkijos politikai, nuolat primename apie tuos įsipareigojimus, dėl kurių nuolat vyksta diskusijos su Lietuva – dėl pavardžių rašybos, gatvių ir vietovardžių dvikalbių užrašų, žemės grąžinimo ir švietimo problemų, kurios ypač opios lenkų mažumos santykiuose su Lietuvos Vyriausybe“, - teigė politikas.

Anot politiko, Lenkija taip pat pasirengusi padėti Lietuvai per pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) šių metų antrąjį pusmetį.

„Šia patirtimi ji galės pasidalyti su Lietuva – aišku, kiek Lietuva norės mūsų patirtimi pasinaudoti. Tačiau abipusis išnaudojimas galimybių, kurias suteikia abiejų šalių narystė ES, yra nepaprastai svarbus iššūkis, su kuriuo susiję ir ekonomikos klausimai, nes kelias į Baltijos šalių, įskaitant Lietuvą, rinkų integraciją su ES eina per Lenkiją“, - sakė T.Aziewiczius.

„Atkreipiu dėmesį, kad po parlamento rinkimų Lietuvoje praėjo palyginti nedaug laiko, tačiau jau daug kas įvyko – taigi, nebūkime pernelyg nekantrūs“, - teigė jis.

Politikas taip pat sakė ketinantis artimiausiu metu pakviesti Lietuvos ir Lenkijos grupės prezidiumą kalbėtis „apie labai konkrečias iniciatyvas ir išsamią darbotvarkę“.