Lenkai „Klaipėdos naftos“ negaus

„Mažeikių naftą“ valdantis lenkų koncernas „PKN Orlen“ neturės galimybės įsigyti Lietuvos kontroliuojamos bendrovės „Klaipėdos nafta“. Apie tai pranešė ministras pirmininkas Andrius Kubilius po trečiadienį Vilniuje surengto aukšto rango pareigūnų pasitarimo.
 
Nors Vyriausybės rūmuose įvykęs pasitarimas skambiai vadintas posėdžiu svarbiausiems užsienio politikos klausimams aptarti, jame iš esmės kalbėta tik apie Lietuvos santykius su Lenkija, ruošiantis netrukus įvyksiančiam A.Kubiliaus vizitui į šią šalį.
 
Pasitarime be kita ko kalbėta ir apie „PKN Orlen“ pasiūlymą įsigyti iš Lietuvos „Klaipėdos naftos“ akcijų. Tokį pasiūlymą lenkai pateikė po to, kai Lietuva, vadovaudamasi ankstesnėmis sutartimis, pasiūlė šiam koncernui įsigyti lietuvių rankose likusius 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų.
 
„Šio opciono mes ilgai neatidėliosim ir 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų bus lenkų koncernui parduota Lietuvai labai naudinga kaina“, - tvirtino A.Kubilius.
 
Už dešimtadalį Mažeikių įmonės akcijų Lietuva tikisi gauti apie 700 mln. litų.
 
Tačiau, pasak premjero, lenkams nebus suteikta galimybė kartu su „Mažeikių naftos“ akcijų likučiu įsigyti ir „Klaipėdos naftą“. „PKN Orlen“ buvo pateikęs tokį pasiūlymą. „Klaipėdos nafta“ yra reikalinga lenkams, nes per šią bendrovę norima eksportuoti Mažeikiuose pagamintus naftos produktus.
 
„Mums yra suprantamos lenkų logistinės problemos, todėl nematome didesnių problemų dirbti su jais statant produktotiekį iš Mažeikių į „Klaipėdos naftą“. Tačiau nemanau, kad reiktų sieti dešimtadalio Mažeikių įmonės akcijų pardavimo su „Klaipėdos naftos“ akcijomis“, - tvirtino A.Kubilius.
 
Lietuvos Vyriausybės vadovas tikisi, kad „PKN Orlen“ neatsisakys savo planų įsigyti 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, net ir negavęs „Klaipėdos naftos“ akcijų.
 
Daugiau kaip dvi valandas trukusiame pasitarime kalbėta ir apie kitas santykių su Lenkija problemas, tarp jų – asmenvardžių rašymą bei lenkų kortos dalybas Lietuvos piliečiams.
 
Pripažįstama, kad vis nerandama sutarimo su lenkais dėl jų pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose. A.Kubilius tikisi, kad kompromisas galbūt galėtų būti rastas jo vizito į Varšuvą metu kitą savaitę.
 
Lietuvių politikai nelinkę sureikšminti lenkų kortos dalybų Lietuvoje gyvenantiems lenkams. „Nematau įsipareigojimo kitai valstybei. Lenkų korta traktuotina kaip tam tikra tautiškumą skatinanti satisfakcija. Ją atsiimant nereikia pasirašinėti nei kokių nors pasižadėjimų, nei priesaikų kitai valstybei“, - sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
 
Į Lietuvos Seimą išrinkti Lenkų rinkimų akcijos atstovai Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius yra gavę lenkų kortas. Kai kurie parlamentarai suabejojo, ar tokios dokumento turėjimas nereiškia įsipareigojimo kitai valstybei, ko neleidžia Lietuvos Konstitucija ir įstatymai.
 
S.Šedbaras sutiko, kad kai kuriems Seimo nariams kilo abejonių dėl lenkų kortos išdavimo dviem kolegoms. Tačiau, pasak komiteto vadovo, išsiaiškinti, ar tikrai V.Tomaševkis ir M.Mackevičius nėra susiję įsipareigojimais kitai valstybei, galima tik pradėjus jų apkaltos procesą Seime. S.Šedbaras leido suprasti, kad nei jis pats, nei kiti valdančiosios koalicijos atstovai tokio proceso neketina inicijuoti.
 
Lenkų politikai yra informavę Lietuvą, kad planuojama pakoreguoti įstatymus, susijusius su lenkų kortos statusu, siekiant išvengti neaiškumų, traktuojant šį dokumentą.