Lazdijuose iškils paminklas partizanų vadui Vanagui

  • Teksto dydis:

Lazdijų rajono savivaldybė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pasirašė sutartį dėl laisvės kovotojo Adolfo Ramanausko-Vanago gimtinės įamžinimo.

Savivaldybė ir LGGRTC įsipareigojo Lazdijuose pastatyti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui dedikuotą paminklą bei informacinį stendą.

Lazdijų savivaldybė pasirūpins sklypu paminklui, sutvarkys jo aplinką. LGGRTC užduotis – suprojektuoti ir pagaminti paminklą bei informacinį stendą.

Pastatytas paminklas bus perduodamas Lazdijų rajono savivaldybės nuosavybėn, pranešė LGGRTC.

Tikimasi, kad paminklas Dainavos apygardos partizanų vadui A.Ramanauskui - Vanagui bus atidengtas kitų metų kovo 11 dieną.

A.Ramanauskas-Vanagas (1918 – 1957) – Lietuvos karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 metais A.Ramanauskas -Vanagas tapo partizanu. Iš pradžių jis vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui, tų pačių metų vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 metais – Merkio rinktinės vadu. 1947 metų rudenį A.Ramanauskas-Vanagas perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 metais išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.

1949 metų vasario mėnesį Prisikėlimo apygardos teritorijoje Minaičių kaime tarp Radviliškio ir Baisogalos įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, per kurį vasario 16 dieną priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija. A.Ramanauskas-Vanagas tapo jos signataru, buvo paskirtas Laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o vėliau perėmė Ginkluotųjų pajėgų vado pareigas.

Nuo 1952 metų pabaigos, nutrūkus ryšiams su vyriausiąja vadovybe, partizanas gyveno nelegaliai, slapstėsi su žmona ir dukrele. Šeima turėjo fiktyvius dokumentus ir apsistodavo pas patikimus žmones. 1956 metų spalio 12 dieną jis su žmona Birute Mažeikaite buvo išduoti, suimti Kaune ir išvežti į KGB rūmus.

1957 metų rugsėjį sovietų Aukščiausiasis Teismas A.Ramanauskui -Vanagui skyrė mirties bausmę. Nuosprendis, iki kurio partizanų vadas buvo žiauriai kankintas, įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje, palaidojimo vieta tiksliai nežinoma.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimui

Anonimui portretas
O tai prie ko cia Latvija? Lietuvoje visada gyveno virs 90% lietuviu,o rusu tik 6%.

Anonimas

Anonimas portretas
Pokaryje žmonėms buvo ne tas pat kokioje Lietuvoje žmonės nori gyventi. Vien tik prisimenant nekaltų žmonių trėmimus į Sibirą. Gerai pamenu tuos laikus, kai stribai nenusiėmę kepurių sėsdavo už stalo mamos padėto valgio ėsti. O parizanų ieškodavo spintose ir komodose, po kurių žmonės pasigesdavo per karą išsaugotų daiktų. O kai 1949 metais viską atėmė ir suvarė į kolchozus. Įdomu ar dabar labai noriai žmonės atsisveikintų su savo turtu ? Lietuvoje ateiviai privengė apsigyventi, bet štai Latvija vargsta iki šiol, kai tik puse latvių belikę.Kalba tie, kurie nematė tų laikų įvykių. O "Niekas nenorėjo mirti" tik sovietinis vesternas pokario tema.

NIK

NIK portretas
Donatas BANIONIS-/Nekas ne nori MIRTI-mokslininkas filmas..... PreŠas vel uz vartu
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių