- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvija pasisako už tai, kad atsisakius sezoninio laiko keitimo šalyje būtų laikomasi vasaros laiko, sakoma Ekonomikos ministerijos ataskaitoje, kuri antradienį buvo perskaityta vyriausybės uždarame posėdyje.
Kol Europos Komisija nepatvirtino sprendimo atsisakyti sezoninio laiko keitimo, pavasarį visos ES valstybės pereis prie vasaros laiko, o rudenį – prie žiemos, sakoma ataskaitoje.
Kai Europos Komisija priims atitinkamą direktyvą, Latvija yra pasirengusi laikytis vasaros laiko (GMT+3) ir jo nebekeisti.
Sezoninio laiko keitimas Latvijoje buvo įvestas 1981 metais. Nuo 1997 metų vasaros laikas šalyje įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir galioja iki paskutinio spalio sekmadienio.
Šiemet vasaros laikas Latvijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, įsigalios nuo kovo 31 dienos.
Pernai gruodį Baltijos šalių premjerai Vilniuje sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai Europos Sąjunga (ES) atsisakys kasmetinio laikrodžių sukiojimo.
„Su kolegomis sutarėme išlaikyti bendrą laiko juostą tarp Baltijos šalių ir ateityje“, – tąsyk sakė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Vis dėlto premjerai neatskleidė, koks galėtų būti pasirinktas bendras laikas – vasaros ar žiemos.
Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas) teigė, kad jo šalis norėtų, jog dėl bendros laiko juostos būtų susitarta ir su Suomija.
ES sutaria, kad laiko sukiojimo galima būtų atsisakyti nuo 2021 metų, nors Europos Komisija siūlė ankstesnį terminą.
Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginus su žiemos laiku. Tuo tarpu esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.
Vasaros laikas kasmet įvedamas daugumoje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Šios tvarkos šalininkai sako, kad ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką.
Kritikai teigia, kad kasmetinis ritualas erzina žmones, galimi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, jie pasigenda akivaizdžių ekonominės naudos įrodymų.
Gruodį atliktos apklausos rezultatai rodė, kad daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, jog Europos Sąjungoje (ES) atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas.
Susisiekimo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad nuolatinį vasaros laiką būtų linkę pasirinkti 62 proc. gyventojų. Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai.
Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose.
Dešimtadaliui respondentų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės5
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks3
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną6
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...