Latvija leido K.Michailovą teisti už nusikaltimus žmoniškumui

Latvijos prokurorai neprieštarauja, kad dėl Medininkų žudynių kaltu pripažintas Konstantinas Michailovas Lietuvoje būtų teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui, trečiadienį pranešė kaltinimą palaikantis Lietuvos prokuroras.

„Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymas dėl išdavimo ribų išplėtimo buvo patenkintas, atsisakius išduoti tik toje dalyje dėl veiksmų, nukreiptų prieš Latvijos Respubliką“, - Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje pranešė prokuroras Mindaugas Dūda.

Latvijos prokuratūros rašte nurodoma, kad Latvijos „Generalinė prokuratūra neturi teisėto pagrindo vertinti kitos šalies teismo institucijos atliktos nusikaltimo kvalifikacijos“.

Pernai gegužę Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį K.Michailovą pripažino kaltu dėl Lietuvos valstybės sieną saugojusių pareigūnų nužudymo 1991 metų liepos 31 dieną, jiems einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Tačiau nuosprendį apskundė tiek savo kaltę neigiantis K.Michailovas, tiek prokurorai, kurie, pasikeitus įstatymams, prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš „tyčinio nužudymo“ į „tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis“ - pastarasis nusikaltimas priklauso skyriui „nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“.

Pats K.Michailovas, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, nesutinka būti teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui, todėl būtinas Lietuvai K.Michailovą 2007 metais perdavusios Latvijos sutikimas.

Vilniaus apygardos teismas pernai nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas SSRS VRM vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Šie pareigūnai nužudyti 1991 metų liepos 31 dieną apie 5 valandą ryto.

Rusija atsisako Lietuvai išduoti A.Laktionovą ir Č.Mlyniką, o dėl A.Ryžovo atsakymas iki šiol negautas, teigiama Lietuvos Generalinės prokuratūros interneto svetainėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip

taip portretas
Latvija leido, bet Rosija neleis (musiskiams)...

jonas

jonas portretas
buvau ten penkta ryto tik nieko nemaciau
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių