- Skirmantas Pabedinskas, LTV „Panorama“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvijos istorikai sako pradėsią nagrinėti Latvijos ir Rusijos tarpukario (1918–1939 metų) santykius. Tikimąsi, kad bendradarbiaujant su Rusijos istorikais jie galės susipažinti su archyviniais dokumentais, saugojamais Rusijos archyvuose, kurie gali būti svarbūs ir Lietuvai.
Pasak Latvijos istorikų, daugiausia analizuoti 1940 ir 1960 metai, o 1918–1939 metų istoriniai dokumentai netyrinėti. Tikimasi, kad juos padės surinkti Latvijos ir Rusijos politikų sudaryta istorikų ir kitų specialistų komisija.
„Norime, kad ši komisija gautų nepublikuotus dokumentus, kurių istorikai dar nematė. Juos galima rasti uždaruose Rusijos KGB, FSB ir užsienio reikalų ministerijos saugyklose. Tai trys žinybiniai archyvai, į kuriuos Latvijos tyrinėtojai beveik nepatekdavo“, – pasakojo Latvijos Respublikos Prezidento patarėjas, komisijos sekretorius Anatolijis Zunda.
Lietuvos istorikai pabrėžia, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos archyve saugomi Baltijos šalių tarpukario istorijos dokumentai yra itin svarbūs. Esą tris valstybes, laikytas vienu regionu, siekta sukiršinti.
„Iš tikrųjų apie 1918–1940 metų laikotarpį jau daug parodė mūsų istoriko Zenono Butkaus sensacingi atradimai – apie tam tikrų Maskvos partijų slaptą finansavimą tarpukario metais. Tikėtina, kad daug naujų dalykų bus atskleista ir čia, juk šiuose Rusijos archyvuose toli gražu ne visai dokumentai yra žinomi, ne visi išanalizuoti“, – pastebėjo istorikas Alvydas Nikžentaitis.
Pasak istoriko, jei latvių kolegoms pavyktų pasiekti Rusijos saugyklose esančius dokumentus, tai palengvintų ir Lietuvos istorikų darbą.
„Bendradarbiavimas su Rusija – aktualus klausimas, ypač jeigu kalbame apie Lietuvos ir Rusijos bei Latvijos ir Rusijos santykius. Archyvai – tai tas šaltinis, kuriame turime ieškoti naujų dokumentų. Žinome, kad 1990 metų pradžioje jie buvo lengviau prieinami, o dabar prieinami darosi vis sunkiau“, – atkreipė dėmesį Lietuvos Respublikos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.
„Kada sutvarkysime šio periodo dokumentus, pradėsime analizuoti 1940 metų dokumentus. Tikime, kad Rusijos istorikai tai vertins palankiai ir supras, kad vis dėlto okupacija įvyko, kad trys Baltijos šalys – Latvija, Estija, Lietuva – buvo sunaikintos“, – kalbėjo Latvijos Respublikos Prezidento patarėjas, komisijos sekretorius A.Zunda.
Jau artimiausiomis dienomis Rygoje susitiks mūsų šalies ir Latvijos istorikai, o kovo pradžioje Latvijos mokslininkai vyks į Maskvą. Tikimasi, kad gautų naujų dokumentų rinkinys bus parengtas per dvejus metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-357
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius7
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...