- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiausia bylų Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pralaimi dėl neužtikrintos teisės į teisingą teismą, sako advokatė Liudvika Meškauskaitė.
„Problemų išties dėl teisės į teisingą teismą Lietuvoje yra. (...) Didesnė pusė, beveik du trečdaliai bylų, kurias Lietuva pralaimi Strasbūro teisme, yra dėl konvencijos šešto straipsnio – dėl teisės į teisingą teismą“, - antradienį per spaudos konferenciją sakė teisininkė.
Ji dalyvavo pirmadienį ir antradienį Seime vykstančioje konferencijoje „Teisė į teisingą teismą: Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos jurisprudencija“.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra priėmęs 77 sprendimus bylose, susijusiose su Lietuva. Iš jų 66 atvejais nustatyta, kad buvo pažeista bent viena Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata. Dauguma - 41 - pažeidimų susiję su Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šeštuoju straipsniu, kuris garantuoja kiekvieno asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, nepriklausomą ir nešališką teismą, prievolę laikytis nekaltumo prezumpcijos.
„Teisė į teisingą teismą reiškia teismo proceso teisingumą. Šiuo atveju žiūrima, ar procesas nebuvo per ilgas, ar jis buvo teisingas šalių lygybės prasme, ar vyko viešumo sąlygomis, ar užtikrinta teisė į gynybą ir nekaltumo prezumpcija“, - teigė Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė.
Jos tvirtinimu, kartais įgyvendinant EŽTT sprendimus atsilieka Lietuvos teisėkūra. Kita vertus, ji pabrėžė, kad teismai, kartais aplenkdami teisėkūrą, remiasi Strasbūro teismo praktika.
„Net jei teisėkūra atsilieka, teismai, aplenkdami teisėkūrą, tiesiogiai taiko EŽTT praktiką ir, tarkime, advokatai, atstovaudami pareiškėjams, mūsų teismuose remiasi ir paragina teisėjus pažiūrėti, kokia yra EŽTT praktika“, - sakė E.Baltutytė.
Anot jos, nemaža dalis pralaimėtų bylų yra dėl per ilgo proceso.
„Dėl ilgų procesų bylose formuojasi mūsų teismų praktika, kad asmenys, jeigu jie mano, kad jų procesai buvo per ilgi, jie gali kreiptis į mūsų teismus reikalaudami žalos atlyginimo. Manau, kad EŽTT artimiausiu metu pripažins, kad Lietuva turi veiksmingą priemonę ir tuo požiūriu daugelis sprendimų bus laikomi įvykdytais“, - teigė Vyriausybės atstovė.
„Lietuva tikrai nėra blogas mokinys savo teisingumo sistemos vystymo kontekste, palyginti ją su visos Europos“, - pabrėžė ir EŽTT vyriausiasis teisininkas Dovydas Vitkauskas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška sakė, kad Strasbūro teismui pripažinus Lietuvą pažeidus kurią nors Žmogaus teisių konvencijos nuostatą, stengiamasi to pažeidimo nebekartoti.
Kaip tokių pasikeitimų pavyzdžius, pareigūnas minėjo įslaptintų liudytojų parodymų naudojimą.
„Po EŽTT sprendimo byloje Birutis prieš Lietuvą atsirado Baudžiamojo proceso kodekso norma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien įslaptinto liudytojo parodymais. Vėlgi prokuratūros darbuotojai žino tą nuostatą ir šiuo atveju imituojant nusikalstamą veiką ar įslaptinant asmenų parodymus, Strasbūro pozicijos paisoma“, - teigė A. Meška.
„Prokuratūros darbuotojai orientuojami, į ką atkreipti didesnį dėmesį. Matant, kad ikiteisminis tyrimas arba teisminis nagrinėjimas užtruko per ilgai, jau savotiškai tam asmeniui kompensuojama mažinant bausmę“, - kalbėjo prokuroras.
Jis atkreipė dėmesį, kad iš 66 vadinamųjų pralaimėtų bylų Lietuvoje atnaujintos tik šešios.
„Kiti asmenys arba nesikreipė į Aukščiausiąjį Teismą, kad toks atnaujinimas būtų, arba Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad nors tai yra pažeidimas, tačiau jis neturėjo esminės įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui“, - aiškino A. Meška.
Šiuo metu EŽTT nagrinėjamos 62 bylos prieš Lietuvą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti2
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
20-ųjų narystės NATO metinių išvakarėse – minėjimai Šiaulių aviacijos bazėje, Seime
Šiaulių aviacijos bazėje ir Seime ketvirtadienį vyks Lietuvos 20-osioms narystės NATO metinėms skirti renginiai. ...
-
Kovo 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 28-oji, ketvirtadienis, 13 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 6.00 val., leidžiasi 18.48 val. Dienos ilgumas 12.48 val. Mėnulis (pilnatis) teka 22.55 val., leidžiasi 06.39 val. Vardadieniai: Filemonas, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Virga...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...