Kylantis jūros lygis grasina ir Lietuvai

Dėl šylančio klimato per 50 metų Baltijos jūros vandens lygis pakilo 15 cm. Tai, pasak ekspertų, atneša vis stipresnes audras ir lemia Lietuvos pajūrio juostos siaurėjimą.

Nors mokslininkai nesutaria, kiek tiksliai vandens lygis dar kils, tačiau neabejojama, kad dėl Lietuvos geografinės padėties nesijausime saugiai. „Vandens lygio kilimą daugiausiai pajusime pietrytinėje Baltijos jūros dalyje“, – teigia Klaipėdos universiteto docentė I. Dailidienė.

Klimatui šylant pamažu tirpsta milžiniški Antarktidos ledynai. Mokslininkams šis faktas kelia nerimą, nes ledynų tirpimas prisideda prie pasaulio vandens lygio kilimo. Nors mokslininkai sutinka, kad vandens lygis tikrai pakils (tokie procesai fiksuojamai jau nuo XX a. vidurio), tačiau nelengva pasakyti, kokio dydžio pokytis bus.

„Yra įvairiausių hipotezių. Spėjama, kad vandens lygis pakils 3–7 metrais, – sako Klaipėdos universiteto docentė Inga Dailidienė. – Labai sunku nuspręsti vien pagal temperatūras“.

Tačiau ji pridūrė, kad pagal naujausias Jungtinių Tautų Klimato kaitos grupės išvadas vandens lygis šį šimtmetį galėtų pakilti 80 cm.

„Jie remiasi tikrai kompleksiniais scenarijais, kelių nežinomųjų koeficientais ir pan.“, – sakė mokslininkė.

Primename, kad klimato klausimams skirtoje konferencijoje Oksfordo universitete (D. Britanija) Stefanas Rahmstorfas, vienas autoritetingiausių šios srities mokslininkų, pranešė, kad jau per vėlu ką nors padaryti , tad per XXI a. vandens lygis pakils vienu metru (klimato temperatūra pakils 1,5 °C), o per kitus 3 amžius jūrų lygis pakils dar 5 metrais.

Lietuva nėra saugiausia vieta

Pasak I. Dailidienės, kylantis jūrų lygis pasaulio žemėlapį pakeis skirtingai: vienur vanduo pakils daugiau, kitur mažiau.

Lietuva, esanti Baltijos jūros pietryčiuose, dėl pietrytinės ir rytinės Baltijos jūros dalies grimzdimo (tai vyksta dėl čia prieš 12 tūkst. metų buvusio ledyno slinkimo ir tirpimo) gali susidurti su problemomis.

„Žmonės įsivaizduoja, kad vandens lygis visur kiltų vienodai. Deja, taip nėra. [...] Mes gyvename ne pačioje geidžiamiausioje Baltijos jūros vietoje, nes, pagal visus scenarijus, pietrytinėje dalyje daugiausiai pajustume vandens lygio kilimą“, – teigia Klaipėdos universiteto docentė I. Dailidienė.

Tai, kad Lietuvos pajūrio išplovimas, pajūrio juostos siaurėjimas ir plaunamų kopų problema yra tikrai susijusi ir su klimato kaita lrt.lt patvirtino Aplinkos ministerijos Klimato kaitos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė.

Ji taip pat patvirtino, kad vertinant klimato kaitos poveikį, problemiškiausia ir prisitaikymo reikalaujanti sritis Lietuvai yra Baltijos jūros vandens lygio kilimas.

Žemės ūkyje, miškininkystėje bei sveikatos apsaugoje taip pat turėsime prisitaikyti – virusai, atsirandantys šylant temperatūrai, kenkia tiek žmonių, tiek medžių sveikatai.

Jūra pakilo jau 15 cm

Pasak I. Dailidienės, nuo 1960 metų jūros vandens lygis ties Lietuva kasmet pakyla apie 3 mm. Per 50 metų vandens lygis pakilo beveik 15 cm. Šiuos, atrodytų nežymius pokyčius, pasak mokslininkės, jaučiame ir dabar: pajūrį siaubia stipresnės audros, stipriau išplaunami paplūdimiai.

„Vandens lygis jau 20 metų yra žymiai aukštesnis nei vidutinis. Dėl to bangos mūsų seklioje pakrantėje pridaro žymiai daugiau nuostolių, kylantis vandens lygis išplauna daugiau grunto ir veikia įvairias uosto konstrukcijas“, – sakė Klaipėdos universiteto docentė I. Dailidienė.

Labiausiai rizikuojame Klaipėdos senamiesčiu ir Nemuno delta

I. Dailidienė teigė, kad nesiėmus jokių priemonių pakilęs vanduo grasintų Nemuno deltos teritorijoms (jų vidutinis aukštis virš jūros lygio yra 2–5 metrai).

I. Dailidienė priduria, jog kylantis vanduo taip pat kelia grėsmę Klaipėdos senamiesčiui, teritorijai ties Malkų įlanka ir Kiaulės nugaros salai.

Tačiau mokslininkė pabrėžia, kad egzistuoja visi reikalingi instrumentai, būtini apsidraudimui nuo kylančio vandens. Tai – moksliniai tyrimai, rekomendacijos, pylimai. Galų gale, anot jos, pasimokę iš olandų, galėtume iš jūros net atkovoti dalį žemės.

„Techniškai net nėra labai sudėtinga padaryti gražius pylimėlius aplink jūrą ir marias. Ant jų būtų galima padaryti gražius dviračių takelius. Tokias apsaugos priemones teko matyti ir Vokietijoje. Tam, be abejo, įmanoma ruoštis“, – įsitikinusi Klaipėdos universiteto mokslininkė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių