Kuo toliau Kovo 11-oji, tuo daugiau savižudžių

Po neseniai Vilniaus universitete psichologo Saido Dadaševo apgintos disertacijos „Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės proceso patirtis“ paaiškėjo, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki  2016 m. nusižudė apie 35 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Manoma, kad vienai savižudybei tenka iki 20 mėginimų nusižudyti. Be to, tikėtina, kad po teiginiu „mirties priežastis nenustatyta“ taip pat slypi ne viena savižudybė.

Daugiausia žudėsi vyrai

Kaip LRT.lt pasakojo patyrę prokurorai, pirmaisiais po nepriklausomybės atkūrimo metais kiekvieną dieną jiems tekdavo susidurti su keliolika pasikorusių arba kitais būdais iš gyvenimo pasitraukusių žmonių tragedijų. Dažniausiai prieš save ranką pakeldavo vyrai – dėl krizių šeimose, prarasto darbo, dėl žlugusių verslo ar karjeros.

Naujausiais duomenimis, Lietuva Europos Sąjungoje (ES) pagal savižudybių skaičių – pirmoje vietoje, o pasaulyje – aštunta. „Eurostato“ duomenimis, iš 100 000 gyventojų Lietuvoje šiuo metu nusižudo 32. Tai yra vienu žmogumi daugiau nei buvo 2010-aisias. Kitas ES šalis pagal savižudybes lietuviai lenkia kone ne dvigubai.

Kaip parodė S. Dadaševo tyrimas, atliktas kartu su kolegomis, kuriame dalyvavo 7 vyrai ir 14 moterų nuo 18 iki 62 metų amžiaus, 12 tyrimo dalyvių nusižudyti bandė pirmą, 9 – jau ne pirmą kartą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad jo dalyvių pažeidžiamumą didino traumuojanti patirtis, tam tikros asmeninės savybės – savęs nuvertinimas, patiriant save kaip nesėkmingą, nevertingą, nereikalingą, apsunkinantį kitus žmones, aukšti lūkesčiai ir polinkis laikyti sunkumus savyje, taip pat nesugebėjimas, pasyvumas, sprendžiant asmenines problemas.

Nepaisant to, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje savižudybių sumažėjo, mūsų šalis ES – vis tiek lyderė pagal nusižudžiusiųjų skaičių. Higienos instituto duomenys

Savižudžių artimiesiems – PSO rekomendacijos

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovo konservatoriaus-krikdemo Mykolo Majausko įsitikinimu, pagalbos reikia net tik ant savižudybių slenksčio galintiems atsidurti ar atsidūrusiems asmenims, bet ir jų artimiesiems.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria atsakingai informuoti visuomenę apie savižudybes. Toje informacijoje neturėtų būti nuotraukų, pasakojama apie dramas ar romantiką, skelbiami atsisveikinimo laiškai ar savižudybių priemonės.

Taip pat patariama rengti specialius „vartininkų“ mokymus, kurie padėtų žmonėms atpažinti savižudybės riziką ir teisingai bei laiku į ją reaguoti.

„Neretai vadovaujamasi nuostata, kad, jeigu žmogus bus tiesiai šviesiai paklaustas, ar jis ketina nusižudyti, tai savižudybė bus tik paskatinta. Tačiau mokslininkai teigia, kad būtina apie tai klausti drąsiai, bet jautriai. Tai paskatintų žmogų pasikalbėti, paatvirauti. Taip pat visuomenėje gajus mitas, esą, jei žmogus nuolatos kalba apie savižudybę, tai tik gąsdina, o ne planuoja nusižudyti. Mokslininkų aiškinimu, tokios kalbos yra labai rimtai vertintinos“, – portalui LRT.lt teigė M. Majauskas.

Jo žiniomis, pastaraisiais metais Lietuvoje jau yra apmokyta per du tūkstančius „vartininkų“, ir tokius mokymus planuojama tęsti.

Aukščiausiu rizikos laipsniu mėginti žudytis vertinami tie asmenys, kurie jau yra bandę tai daryti. Po skrandžio išplovimo nuo medikamentų ar riešo perrišimo, bandant persipjauti venas, žmonės iš medicinos įstaigų išeina tokios pačios baisios dvasinės būsenos, kokios buvo prieš bandant žudytis.

Taip pat visuomenėje gajus mitas, esą, jei žmogus nuolatos kalba apie savižudybę, tai tik gąsdina, o ne planuoja nusižudyti. Mokslininkų aiškinimu, tokios kalbos yra labai rimtai vertintinos.

Todėl, M. Majausko įsitikinimu, vertėtų labai atsakingai įvertinti užsienio mokslininkų rekomendacijas, kad bandžiusiems žudytis žmonėms pirmiausia reikėtų suteikti profesionalią psichoterapinę pagalbą, nepalikti jų vienų.

„Tačiau panašūs dalykai Lietuvoje – dar tik pirminėse stadijose. Deja, labai ilgai niekas nieko nedarė. Aš irgi  nieko nedariau, kol nesusidūriau su savižudybe asmeniškai. Tik po to, jau tapęs Vilniaus miesto tarybos nariu, ėmiausi iniciatyvos įgyvendinti kai kurias programas. Kai kurios savivaldybės irgi imasi tam tikrų programų, tačiau nacionaliniu lygiu jokios savižudybių prevencijos strategijos nėra, pinigų tam taip pat nėra“, – apgailestavo parlamentaras. 

Alkoholio draudimas savižudybių nesumažins

M. Majauskas patvirtino ne kartą skelbtą informaciją, kad neretai žudosi nuo alkoholio priklausantys žmonės.

„Iš tikrųjų alkoholio prieinamumą riboti reikia, tačiau alkoholikai vis tiek ras būdų, kaip jo įsigyti, nes jie juk – nuo jo priklausomi. Jiems reikia gydymo, bet geriausia laikoma „Minesotos“ programa – sunkiai prieinama“, – vardijo problemas Seimo narys.

Nepritaria M. Majauskui

Tuo metu Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos Seime narys „valstietis“ Robertas Šarknickas skeptiškai vertina konservatoriaus M. Majausko poziciją dėl savižudybių prevencijos taikymo.

„Sveikintina, kad konservatorius kelia opias problemas, tačiau sunku vertinti tai, kad jis balsavo prieš alkoholio apribojimą, o dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje turime daugiausiai nusižudžiusių asmenų. Be abejo, politikas ragina orientuotis į švietimą, o ne draudimus, tačiau, remiantis išsivysčiusių šalių patirtimi, mūsų valstybėje buvo įvesti apribojimai, nes švietimo tiesiog nebepakanka, norint išspręsti įsisenėjusias problemas“, – portalui LRT.lt sakė R. Šarknickas.

Jis sakė norįs paprašyti pono M. Majausko, kad šis nustotų daryti politinį spaudimą psichologams, kurie yra kompetentingi savo sričių specialistai. R. Šarknickas priminė, kad „vienoje žiniasklaidos priemonėje“ psichologai esą pratrūko ir kreipėsi į M. Majauską dėl iš gyvenimo pasitraukusios mokinės.

„Mokyklai buvo daromas spaudimas dėl nepagarbos mokinei, nes nėra viešai kabinama fotografija ir degama žvakutė. Toks mokyklos administracijos sprendimas atspindi ne nepagarbą nusižudžiusiam asmeniui, tačiau rūpinimąsi moksleivių psichologine gerove ir pastangas išvengti imitacijos efekto. Nežinau, ar Seimo narys žino, kad imitacijos efektas gali pastūmėti į savižudybę kitus asmenis“, – pažymėjo „valstiečių“ atstovas Seime.

Kritikuodamas M. Majauską, R. Šarknickas, be kita ko, atkreipė dėmesį, jog „Seimo nario noras nuolatos būti matomam naudojamas netinkamoje vietoje, nes opias problemas reikia spręsti, o ne skatinti“.

„Valstiečių“ frakcijos Seime atstovas negailėjo šiuo atžvilgiu gerų žodžių žiniasklaidai, ypač nacionaliniam transliuotojui – LRT. „Noriu pasidžiaugti, kad regioniniai portalai ir visuomeninis Lietuvos transliuotojas sėkmingai prisideda prie švietimo ir nedetalizuoja, neromantizuoja savižudybių istorijų žiniasklaidoje“, – portalui LRT.lt sakė jis.


Šiame straipsnyje: savižudybėsstatistika

NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Nepriklausomybė nė prie ko, AIŠKI koreliacija - KUO daugiau psichologų, TUO daugiau savižudybių... nes jie niekam NIEKO nepadeda, BET - sukliudo paprastam kasdieniniam bendravimui tarp Žmonių:, jiems juk reikia naujų aukų, jie mums AIŠKINA: "Kilo problema? - nespręskit jų su draugais, geriau mums neškit pinigėlius... o mums uždrausta jums padėt, mes jums tik unitazu pabūsim".

ir

ir portretas
tai soc..demonu su /dedule/ valdymo pasekme su vyr. globeju /palaiminimu/....
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių