- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijos pateikiamais duomenimis, 53 proc. 25–34 metų Lietuvos gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą – pagal šį rodiklį esame trečioje vietoje Europoje. Aukštojo mokslo diplomą mažiau nei 3 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje teikia 43 institucijos.
„Lietuvoje vyksta aukštojo mokslo devalvacija. Pribrendome naujai švietimo reformai“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas.
Principingumas kainuoja
Tik du Lietuvos universitetai iš dvidešimties – KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – šių metų bendrojo priėmimo visuose etapuose taikė trijų kokybės kriterijų kartelę tiek valstybės finansuojamų, tiek nefinansuojamų studijų vietoms. Pirma, buvo laikomasi paties universiteto nustatyto minimalaus konkursinio balo (KTU – 2 balai), antra, visi stojantieji į šiuos universitetus privalėjo būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, trečia, visi stojantieji privalėjo būti išlaikę užsienio kalbos egzaminą ne mažesniu nei B1 lygiu.
„Principingumas kainuoja – netekome apie pusės milijono eurų, kuriuos būtų galėję sumokėti mūsų reikalavimų netenkinantys, tačiau už studijas galintys mokėti studentai. Jie nuėjo į kitus universitetus, juk Lietuvoje yra ir tokių, kurie priima surinkusius vos 0,4 balo“, – teigia P. Baršauskas.
Žiūrint į ateitį – kokybė atsiperka. Šį rugsėjį KTU studijuos daugiau valstybės finansuojamų pirmakursių nei praėjusiaisiais metais, o tai reiškia augančią studijų ir dėstymo kokybę, pajėgesnius studentus ir kompetentingesnius absolventus. Tačiau, pasak P. Baršausko, situacija, kai pasirinkusios išlaikyti studijų kokybę aukštosios mokyklos turi aukotis ir mažinti savo biudžetus, yra mažų mažiausiai neteisinga ir negali trukti amžinai.
Aukštojo mokslo devalvacija
Pasak KTU rektoriaus, visame pasaulyje klesti dviejų rūšių universitetai – tie, kurie, keldami studijų kokybę eina sunkesniu keliu, ir tie, kurie lengva ranka dalija diplomus, nesuteikdami nei kompetencijų, nei žinių. Lietuva šiuo atžvilgiu ne unikali.
Tačiau, įvertinus stojantiesiems sudaromas nelygias sąlygas gauti valstybės finansavimą ir aukštojo mokslo diplomą, situacija ima atrodyti katastrofiška.
„Lietuvos universitetuose vienoje grupėje gali rasti šimtukininką ir varganus 0,35 balo surinkusį studentą – jie gaus tą patį diplomą. Jau nekalbu apie tai, kad tai pačiai studijų programai skirtinguose universitetuose taikomi skirtingi reikalavimai“, – kalba P. Baršauskas.
Aukštojo mokslo sistemos finansavimas jos reikalavimų netenkinančių asmenų lėšomis iškreipia rinką ir devalvuoja aukštąjį mokslą. Pasak KTU rektoriaus, mūsų valstybė nėra tiek turtinga, kad galėtume papildomai ugdyti silpnesniuosius, todėl neišvengiamai kenčia studijų kokybė ir gabieji studentai.
Trūksta politinės valios
Šalies švietimo sistemą P. Baršauskas vadina chaotiška ir nevaldoma. Pasak jo, pokyčių įgyvendinimui kol kas Lietuvoje trūksta politinės valios.
„Man būnant Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentu, visi rektoriai vienbalsiai balsavo už į kokybę orientuotų studijų kriterijus. Mūsų nutarime skelbiama, jog norintis studijuoti universitete abiturientas privalo išlaikyti bent vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą pagrindiniu lygiu, kitų dalykų – valstybinį brandos egzaminą patenkinamu arba jam lygiaverčiu lygiu. Žinutė aiški: nori studijuoti universitete – laikyk valstybinius egzaminus“, – sako P. Baršauskas.
LURK dokumente, kuris buvo pateiktas Švietimo ir mokslo ministerijai, pabrėžiama, jog vien tik universitetams įvedus mažiausią konkursinį balą, sisteminiai švietimo sistemos tikslai nebus pasiekti – jį turėtų taikyti ir kolegijos. Mažiausiojo balo reikalavimai turėtų būti taikomi tiek valstybės finansuojamoms, tiek nefinansuojamoms vietoms.
KTU rektoriaus teigimu, kol kas šis nutarimas netapo pagrindu jokiam vyriausybinio lygmens teisės aktui, o ministerija demonstruoja poziciją, jog tam tikrus universitetus reikėtų „gelbėti“.
Bręsta švietimo reforma
Paprašytas pakomentuoti šių metų priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus, P. Baršauskas teigia džiuginančių tendencijų nepastebintis.
„Žinoma, galima teisintis – demografinė duobė, emigracija, tačiau mažėja ne tik bakalauro studentų, bet ir magistrantūros. Jeigu nekyla stojimas į magistrantūrą, vadinasi, universitetai nekuria pridėtinės vertės, neruošia sau pamainos, neugdo mokslo“, – teigia KTU rektorius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Susisiekimo ministerijoje pasirašomas memorandumas dėl žūčių keliuose mažinimo1
Ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje pasirašomas žūčių keliuose mažinimui skirtos programos „Vizija–nulis“ programos plano įgyvendinimo memorandumas. ...
-
Balandžio 18-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Balandžio 18-oji, ketvirtadienis, 16 savaitė. ...
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją8
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Apie apynasrį girtaujantiems baruose: norime išgyvendinti tokius „tuberkuliozės židinius“3
Radviliškio rajono mero iniciatyva visame rajone draudžiama pardavinėti alkoholį iki dešimtos ryto. Draudimas apima ne tik parduotuves, bet ir visas kavines bei barus. Atrodo, viskas suprantama, bet į mūšį stojo Vyriausybės atstovas...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai1
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos60
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Daugelis senjorų nežinotų, ką daryti atėjus dienai „X“: esame jėga, kuri turi būti informuota14
Nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje turi rūsius, tinkamus priedangoms, tačiau maždaug du trečdaliai vis tiek nežinotų, kaip elgtis grėsmės atveju. Kas antras senjoras nežino ir kur ieškoti informacijos apie pasiruošimą ne...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...