KT imasi nagrinėti generalinio prokuroro atleidimo tvarką

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį viešame posėdyje pradės nagrinėti bylą dėl generalinio prokuroro atskaitomybės ir atleidimo teisinio reguliavimo, taip pat dėl metinių valstybės institucijų veiklos ataskaitų svarstymo Seime.

Konstitucinis Teismas į vieną bylą sujungė du Seimo narių grupių prašymus.

KT apskųsta Seimo statuto nuostata, kad parlamentarams nepritarus valstybės institucijos vadovo, kurį skiria Seimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, gali būti balsuojama dėl valstybės institucijos vadovo atleidimo iš einamų pareigų. Jeigu nepritariama valstybės institucijos vadovo, kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, gali pavedama šią ataskaitą svarsčiusiam komitetui pateikti Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų siūloma prezidentui atleisti šį valstybės institucijos vadovą iš pareigų.

Byloje bus tiriamos ir Prokuratūros įstatymo nuostatos, pagal kurias generalinis prokuroras už prokuratūros veiklą atsiskaito prezidentui bei Seimui ir gali būti atleistas Seimo siūlymu, taip pat 2013 metų spalio 1 dienos Seimo nutarimas, kuriuo nepritarta prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitai.

Kreipimosi į KT autorių teigimu, Seimas priimdamas minėtas Statuto ir įstatymo nuostatas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą valdžios galių pusiausvyrą, Seimui suteikė daugiau galių, nei numatyta Konstitucijoje. Anot jų, tokiu būdu sudarytos prielaidos keisti valstybės institucijų vadovus kiekvieną kartą, kai pasikeičia parlamentinė dauguma. Be to, pažeidžiami teisėsaugos institucijų, kurių vadovus skiriant reikia Seimo pritarimo, depolitizavimo, prokurorų nepriklausomumo principai.

2014 metų sausį KT yra paskelbęs, kad Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui.

Lietuvos Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.