Teisėsaugos įtariama Kraujo centro vadovė atleista iš pareigų

Korupciniais nusikaltimais įtariama Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovė Joana Bikulčienė atleista iš pareigų jos pačios prašymu.

 

 

 

„J. Bikulčienės prašymas atleisti iš darbo jau patenkintas, tad nuo šiandien ji oficialiai nebedirba Kraujo centre“, – BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir trims mėnesiams nuo pareigų nušalino korupciniais nusikaltimais įtariamą Nacionalinio kraujo centro vadovę Joaną Bikulčienę. Ji nusprendė pati trauktis iš pareigų.

„Kreipėmės, ji nušalinta“, – BNS penktadienį patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika.

Pasak jo, įtariamajai taip pat uždrausta bendrauta bendrauti su tam tikrais asmenimis.

Ketvirtadienį išėjo į laisvę

Ketvirtadienį J. Bikulčienei skirtas namų areštas, ji paleista į laisvę. Prokuratūra dėl suėmimo pratęsimo į teismą nesikreipė.

Nacionalinio kraujo centro vadovė įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, prekyba poveikiu ir veikimu bendrininkų grupėje, organizuojant ir padedant stambiu mastu imtis komercinės ir profesinės veiklos, neturint specialios Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotos licencijos tai daryti.

Ji buvo suimta nuo balandžio 5 dienos.

J. Bikulčienė įtariama siekusi padėti vienai privačiai bendrovei monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje.

„Bendrininkų grupė, įtariama, savo neteisėtais veiksmais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms. Tokiu būdu būtų diskriminuoti ir eliminuoti kiti Lietuvos bei užsienio ūkio subjektai, turėję arba galėję turėti galimybę sąžiningai konkuruoti konkurso būdu sudarant sutartis su Nacionaliniu kraujo centru“, – teigė  prokuratūra.

Anot teisėsaugos, pagal nusikalstamos grupės planą, tyrime figūruojanti bendrovė turėjo tapti vienintelė Lietuvoje kraujo plazmos surinkėja ir kraujo preparatų tiekėja.

Pareigūnai teigia, kad išaiškinus galimą nusikaltimą tam kelias užkirstas.

J. Bikulčienė viešai paneigė jai mestus kaltinimus.

„Noriu jus patikinti, kad niekada nedariau, nedarau ir nežadu daryti to, kas kenktų valstybei, Nacionaliniam kraujo centrui, jo darbuotojams ar juo labiau kraujo donorams“, – ketvirtadienio vakarą feisbuke rašė J. Bikulčienė.

Kraujo centro vadovė teigė, kad kaltinimai grįsti farmacijos kompanijos skundu.

„Farmacinės kompanijos „Octapharma“ atstovas Latvijoje parašė STT skundą, kad nepardaviau jam plazmos iš jūsų neatlygintinai suaukoto kraujo, o valstybės institucijos jo skundą kažkodėl paslaugiai pakartojo įtarime, apipynė paskalomis ir fantazijomis“, – teigia J. Bikulčienė.

„Atvirkščiai nei surašyta, Kraujo centras plazmos niekam nepardavė, o pasirašė sutartį su tiekėju, kuris įsipareigojo į Lietuvą parvežti ir užregistruoti iš lietuviškos plazmos pagamintus vaistus, kaip daro normalios civilizuotos valstybės“, – rašo ji.

STT tyrime įtarimai be J. Bikulčienės pateikti dar dviem asmenims – privačios bendrovės vienintelis akcininkas ir bendrovės direktorė įtariami sukurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti bei prekyba poveikiu.

BNS žiniomis, teismas dviem mėnesiams leido suimti bendrovės „Solis Tribus“ akcininką Antaną Petrošių. Kita įtariamoji – bendrovės vadovė Rūta Stankevičienė. Jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

A. Petrošius suėmimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, šis kardomosios priemonės nepanaikino, tačiau suėmimo terminą sutrumpino iki vieno mėnesio. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už piktnaudžiavimą ir prekybą poveikiu gali būti baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų, už ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, neturint tam licencijos, gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Traukiasi pati

Korupciniais nusikaltimais įtariama Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovę Joana Bikulčienė prašo būti atleidžiama iš pareigų.

Tai ji patvirtino penktadienį konferencijoje 15min.lt studijoje.

„Vakar vakare parašiau šiandienos data. Paprašiau atleisti mane iš pareigų. Tikrai nenoriu, nesilaikau tų pareigų, tų nušalinimų, kam reikia, ir man rankos truputį palaisvės, nes dvi savaites su niekuo bendrauti (negalėjau – BNS), tik žinojau, kad pilamas purvas“, –  sakė J. Bikulčienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) BNS informavo, kad Nacionalinio kraujo centro direktorės atsistatydinimo prašymas gautas penktadienį, jį rengiamasi patenkinti.

„Šis prašymas bus patenkintas artimiausiu metu. Gal tai pavyks padaryti net šiandien“, – nurodė SAM.

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį patenkino prokuratūros prašymą ir J. Bikulčienę trims mėnesiams nušalino nuo pareigų. Įtariamajai skirtas namų areštas, taip pat uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis.

Prieš tai J. Bikulčienę teismas buvo leidęs suimti dviem savaitėms. Į laisvę ji paleista ketvirtadienį.

Nacionalinio kraujo centro vadovė įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, prekyba poveikiu ir veikimu bendrininkų grupėje, organizuojant ir padedant stambiu mastu imtis komercinės ir profesinės veiklos, neturint specialios Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotos licencijos tai daryti.

J. Bikulčienė įtariama siekusi padėti privačiai bendrovei „Solis Tribus“ monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje. Moteris kaltinimus neigia.

Ji sakė, kad kaltinama „dariusi poveikį ir prašiusi daryti poveikį Latvijos sveikatos apsaugos ministrei ir Latvijos kraujo centro direktorei“.

Anot J. Bikulčienės, kaltinimai siekiant padėti Lietuvos įmonei „Solis Tribus“ monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje pasirodė po konkurentų – „Octapharma“ atstovo Latvijoje Aleksandro Ceso – kreipimosi į Lietuvos institucijas, tarp jų – į Sveikatos apsaugos ministeriją. Ji visus teisėsaugos veiksmus sieja su latvių įmonės bandymu eliminuoti konkurentus.

„Su latvių kraujo centru sieja tikrai labai graži draugystė, visada pasitariame visais klausimais. Šiuo atveju buvo nauja direktorė, ji nelabai gaudėsi, kas čia darosi, ir atvažiavo pasitarti, ką daryti, nes būtent tas ponas, kuris kaltina mane monopolizavus Lietuvos rinką, būtent yra monopolistas Latvijoje, „Octapharma“ atstovas Latvijoje Aleksandras Cesas“, – sakė atsistatydinanti NKC vadovė.

Ji aiškino, kad būtent A. Cesas yra pasiekęs, jog Latvijos kraujo centras negalėtų disponuoti savo turima kraujo plazma. Kartu J. Bikulčienė stebėjosi, kodėl „Octafarma“ konkurso neapskundė teisme, o pasirinko būdą „visus konkurentus išeliminuoti vienu metu“.

STT atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai dar pateikti bendrovės „Solis Tribus“ akcininkui Antanui Petrošiui ir bendrovės vadovei, J. Bikulčienės buvusiai bendramokslei Rūtai Stankevičienei.

Teisėsaugos teigimu, pagal nusikalstamos grupės planą, „Solis Tribus“ turėjo tapti vienintelė Lietuvoje kraujo plazmos surinkėja ir kraujo preparatų tiekėja.

J. Bikulčienė aiškino, kad sistema Lietuvoje veikia taip, kad ligoninės ima iš Kraujo centro kraujo komponentus – eritrocitus, trombocitus, plazmą, tačiau pastarosios reikia tik penktadalio iš viso pateikiamo kiekio, todėl likusi dalis lieka ir galioja trejus metus, ji gali būti „gera farmacijai žaliava“. J. Bikulčienė aiškino, kad Lietuva neturi komponentų perdirbimo fabriko: ligonių kasos iki 2008 NKC mokėjo už kraujo plazmos perdirbimą į vaistus, vėliau finansavimą nutraukė, o kas bus daroma su likutine plazma, esą niekam nerūpėjo.

J. Bikulčienė tikino ieškojusi pažinčių, įvairių kontaktų siekiant panaudoti šią „nereikalingą“ kraujo plazmą, ir sulaukusi lietuvio investuotojo A. Petrošiaus, turinčio plazmos centrus Vienoje, pasiūlymo.

Ji pripažįsta pati pasiūliusi A. Petrošiui savo buvusią klasiokę R. Stankevičienę į įmonės direktorės pareigas, tačiau tai esą darė siekdama naudos NKC.

„(Pasiūliau – BNS) labai savanaudiškais, bet Kraujo centrui savanaudiškais tikslais, kad būtų patikimas žmogus, kad mes kuo greičiau galėtumėme įgyvendinti sutartį, kad jie kuo greičiau pasirengtų licencijas, nes tai yra naudinga“, – tikino pašnekovė.

Anot jos, įmonė įsipareigojo iš donorų plazmos pagamintus vaistus užregistruoti Lietuvoje. Tai turėjo būti albuminas, imunoglobulinas, krešėjimo faktoriai – vaistai, skirti kraujo krešėjimo ligomis sergantiems ar imuninių sutrikimų turintiems pacientams. Ji patikino, kad plazma nebuvo išvežama iš Lietuvos.

„Pareigūnai tiesiog nelabai gaudosi situacijoje. Antra, aš pati labai daug bendrauju. Ir jeigu matau, kad žmonės kažko greitai nedaro, man turi būti greitai, sprendimas turi būti čia ir dabar. Tai galbūt aš per aktyviai visur dalyvavau ir jiems kilo įtarimų, kad negali žmogus šiaip sau aktyviai dalyvauti, vadinasi, jis kažką padarė“, – svarstė NKC vadovė.

„Klausimas toks: ar padaryta kraujo centrui, valstybei žala ar kažkam kitam žala, kitas dalykas, ar aš už tai gavau, ar man buvo pažadėtas materialinis ar koks kitoks atlygis. Taip, bendravimas tikrai buvo, nes aš labai džiaugiausi šia sutartimi, tikrai galvojau, kad galėsiu donorams parodyti: štai, mes nesame plazmos prekiautojai, štai vaistai“, – aiškino J. Bikulčienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

is

is portretas
dziaugsmingos fizionomijos matosi kad tikejosi grotu bet chebra ispirko nes ir jai ko gero butu panasiai........

Čiubaka

Čiubaka portretas
Aš nebeduodu kraujo, kai išlindo tas skandalas kur kraujo donorystės centras pardavinėjo plazmą kažkam. Nors..., ir duodavau ne už dyką

Anonimas

Anonimas portretas
Laikas sugrąžinti mokėjimą už donorų kraują. Dabar tarsi veltui duodama, o faktas tas, kad milžiniškas biznis sukasi iš to kraujo.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių