Konstitucijos sargų išaiškinimo laukia du svarbūs klausimai

Konstitucinis Teismas (KT) turės atsakyti, ar Arūnas Valinskas buvo teisėtai išrinktas Seimo pirmininku ir ar parlamentarai gali kadencijos metu sau susimažinti atlyginimus. 

Opozicija jau surinko pakankamai parlamentarų parašų kreiptis į KT dėl Seimo pirmininko išrinkimo teisėtumo. „Po kreipimosi tekstu pasirašė 39 Seimo nariai. Tai kur kas daugiau, nei reikia, kad kreipimasis galėtų keliauti į Teismą“, - džiaugėsi dokumento iniciatorius, socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.
 
Tarp pasirašiusiųjų yra ir valdančiosios koalicijos atstovas, liberalcentristas Vytautas Bogušis.
 
V.Andriukaitis tikisi, kad dar šią savaitę kreipimasis bus perduotas į KT. Jeigu Teismas jį priims nagrinėti, išvada gali būti paskelbta ne anksčiau kaip po metų ar pusantrų. Visą tą laiką Seimo nutarimas dėl parlamento vadovo išrinkimo bus laikomas teisėtu ir A.Valinskas eis užimamas pareigas.
 
Paklausime KT teiraujamasi, ar Seimo nutarimas dėl A.Valinsko išrinkimo parlamento vadovu atitinka tam tikrus Konstitucijos straipsnius ir kai kuriuos įstatymus. Tuojau po lapkričio 17 dieną įvykusių rinkimų opozicijos atstovai be kita ko apkaltino valdančiąją keturių partijų centro dešinės koaliciją, kad ši neteisėtai antrą kartą teikė tą pačią Tautos prisikėlimo partijos lyderio kandidatūrą, nors per pirmąjį balsavimą A.Valinskui pritrūko kelių balsų, kad būtų išrinktas Seimo vadovu.
 
Be to, protestuota prieš galimus slapto balsavimo principo pažeidimus. Esą valdančioji koalicija antrąjį kartą ėmėsi priemonių kontroliuoti, kaip balsavo jos atstovai, ar tikrai atidavė savo balsus už A.Valinską.
 
KT taip pat jau prieš savaitę yra gavęs paklausimą kitu klausimu – paties A.Valinsko pasirašytą prašymą paaiškinti, ar Seimo nariai tikrai negali kadencijos metu mažinti savo atlyginimų, net jeigu aplinkybės verčia valstybę taupyti savo biudžetines lėšas. Prašymą į Teismą kreiptis tokio išaiškinimo pateikė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras.
 
KT teiraujamasi, ar 1999 metais šio Teismo priimtame nutarime nustatytas draudimas mažinti Seimo nario darbo užmokestį tos pačios kadencijos metu „taikytinas ir esant itin sunkiai valstybės ekonominei ir finansinei padėčiai“. Taip pat klausiama, ar esant sunkiai ekonominei padėčiai „gali būti peržiūrimas ir mažinamas tik vienos ar tik dalies valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų biudžetinis finansavimas“.
 
Be to, KT prašoma išaiškinti, ar 1999 metais nustatytas draudimas kadencijos metu mažinti ar didinti parlamentarų atlyginimus „taikytinas ir išlaidoms, susijusioms su Seimo nario parlamentine veikla“, tai yra vadinamosioms kanceliarinėms kompensacijoms, kurios kaip priedai mokamos visiems Seimo nariams.
 
KT turi rytoj paskelbti, ar pateiks išaiškinimą šiais klausimais.
 
Toks kreipimasis atsirado po to, kai prieš porą savaičių dabartinės kadencijos parlamentarai pritarė išvadai, jog Seimo narių algų mažinimas arba didinimas kadencijos metu gali prieštarauti Konstitucijai. Šis sprendimas reiškia, kad visą šią kadenciją turėtų išlikti praėjusios kadencijos pabaigoje priimtas sprendimas nuo 4,5 tūkstančio iki daugiau kaip 11 tūkst. litų (neatskaičius mokesčių) padidinti Seimo narių atlyginimus.
 
Valdančioji Permainų koalicija deklaravo, kad, finansų krizės akivaizdoje taupydama valstybės biudžeto lėšas, kitąmet 15-20 procentų bus siekiama sumažinti išlaidas Seimo narių algoms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių