Konstitucijos sargai svarsto, ar R.Pakso bylos imtis tuojau pat

Konstitucinis Teismas (KT) gali be eilės, skubos tvarka išnagrinėti bylą dėl to ar atitinka Konstituciją įstatymas, per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui atveriantis kelią į Seimą.

„Turi įtakos įvairūs veiksniai“

Sparčiai artėjantys Seimo rinkimai yra viena aplinkybių, galinčių nulemti, kad įstatymas dėl leidimo R.Paksui siekti parlamentaro mandato būtų svarstomas KT skubiai, nelaukiant eilės. Tai patvirtino pats KT.

„Sprendimus dėl bylos paankstinimo konkrečiu atveju priima KT. Taip, sprendimui dėl šios bylos paankstinimo įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, taip pat ir tai, kad eiliniai Seimo rinkimai, kuriems aktualus šis pakeitimas, įvyks jau po kelių mėnesių“, - pranešė KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė, Teismo pirmininko vardu atsakydama į portalo klausimus.

KT antradienį pranešė, kad jau priėmė Seimo narių grupės prašymą išnagrinėti, ar atitinka Konstituciją neseniai parlamentarų priimta ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašyta Seimo rinkimų įstatymo pataisa. Ji leidžia per apkaltą pašalintiems pareigūnams jau po ketverių metų nuo pašalinimo vėl dalyvauti Seimo rinkimuose, nors pagal anksčiau galiojusią tvarką tokiems politikams tai buvo uždrausta iki gyvenimo pabaigos.

R.Pakso apkalta buvo surengta 2004 metais, todėl priimtoji Seimo rinkimų įstatymo pataisa leistų jam dalyvauti šiemet spalį rengiamuose naujojo Seimo rinkimuose.

Paprastai statomi į bendrą eilę

Paskelbdamas, kad priima Seimo narių grupės kreipimąsi KT tvirtino, jog bus nagrinėjama tik ta jo dalis, kuria prašoma ištirti, ar įstatymo nuostata dėl galimybės jau po ketverių metų „inkubacinio periodo“ vėl rinkti į Seimą pareigūną, kuris buvo pašalintas apkaltos tvarka.

Nėra priimtas prašymas ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymo pataisa pagal „priėmimo pobūdį“ neprieštarauja teisinės valstybės principui. „Nebuvo pateikti teisiniai argumentai“, - paaiškino KT.

KT dar svarsto, ar šio su R.Paksu siejamo įstatymo konstitucingumą nagrinėti be eilės. Jeigu KT apsispręstų prašymą nagrinėti skubiai, sprendimas dėl R.Pakso galimybės dalyvauti rinkimuose į Seimą gali būti priimtas jau šių metų birželį, liepą arba rugsėjį.

Jeigu KT nuspręstų, kad priimtasis įstatymas neatitinka šalies Konstitucijos, opozicinės Tvarkos ir teisingumo partijos lyderiui, europarlamentarui R.Paksui būtų vėl užvertos durys į Seimą.

„KT gali paankstinti bylos nagrinėjimą, atsižvelgęs į bylos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes“, - atsakė R.Sakalauskaitė.

Anot jos, bylų nagrinėjimas ne eilės tvarka numatytas KT įstatyme. Pagal jį, per 72 valandas nuo paklausimo įteikimo KT turi būti atsakyta, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus. Be to, be eilės paprastai nagrinėjami prašymai, kai visas Seimas kreipiasi į KT savo priimtu nutarimu.

Seimo narių grupės paklausimai paprastai statomi į bendrą eilę. Joje surašytos konstitucinės bylos KT posėdį pasiekia tik per dvejus-trejus metus.

Tačiau kartais pasitaiko ir išimčių, kai parlamentarų grupės paklausimas svarstomas be eilės. Tam įtakos turi įvairios aplinkybės, įskaitant ir tai, kad įsigaliojusiu įstatymu gali būti pasinaudota per artėjančius rinkimus.

Inicijavo socialdemokratas

Kreipimąsi į KT dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisos, atveriančios R.Paksui kelią į Seimą, parengė socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Kreipimąsi pasirašė iš viso 32 Seimo nariai – to pakanka, kad Teismas priimtų bylą nagrinėjimui.

Prezidentė, pasirašydama Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kreipėsi į parlamentą, ragindama šį pataisyti Konstituciją, kad joje būtų tiesiogiai leidžiama per apkaltą iš pareigų pašalintiems asmenims po kurio laiko vėl kandidatuoti į Seimą. Tačiau nemažai įtakingų politikų gana abejingai sutiko šį D.Grybauskaitės pasiūlymą, todėl taisyti Konstitucijos neskubama.

Bet netgi jeigu atitinkama Konstitucijos pataisa būtų dabar inicijuota, jos nebūtų suspėta priimti iki spalio 14 dieną įvyksiančių Seimo rinkimų.

Pasiryžęs pasinaudoti galimybe

Pagal anksčiau galiojusį Seimo rinkimų įstatymą, asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negalėjo kandidatuoti į parlamentą. Tokį reguliavimą pernai sausį sukritikavo Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre, konstatavęs, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui yra neproporcingas.

Į tai, kad norint R.Paksui ir kitiems per apkaltą iš pareigų pašalintiems asmenims atverti kelią į Seimą, reikėtų pirmiausia pakeisti Konstituciją, pernai savo pareiškime jau yra nurodęs ir KT.

R.Paksas ne kartą deklaravo ketinąs pasinaudoti įstatymo atveriama galimybe kandidatuoti į Seimą, jeigu įstatymas iki kandidatų registravimo pradžios nebus pripažintas nekonstituciniu arba nebus pakeistas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

DUOKITE JAM BALOTIRUOTIS

DUOKITE JAM BALOTIRUOTIS portretas
IR TUOMET PAMATYSIT - NIEKAS UZ SITA Landsbergio buvusi subinlaizi nebalsuos. O tai jis vaidina nuskriausta "didvyri" ir kai kurie runkeliai, kurie masto ne ishmintimi, bet jausmais uz ji balsuoja.

felia

felia portretas
nesuprantu kas cia per tvarka jai viena karta isdavei tevyne po triju metu vel gali kandidatuot i seimo nario mandata ar net i prezidento posta ir vel isduot tevyne tik jau gudriau kad niekas to nesuprastu nesuprantu kam toke europos sajunga kur tuoleruoja visokio plauko aferistus sovietu laikais jis gautu maziausiai 15 m su istremimu o gal ir susaudima bet uztai buvo tvarka o dabar visi vage tik ubagus uz tai baudze o burzujai issisuka nuo realiu bausmiu vit ta paksa ir visa ta seima
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių