- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos vartotojai nėra diskriminuojami, į šalį importuojant skirtingos nei kitose šalyse sudėties tų pačių ženklų maisto produktus, o Maisto ir veterinarijos tarnyba pagrįstai 2017 metais atliko šios problemos tyrimą.
Tokią išvadą daro speciali Seimo komisija, atsižvelgusi į tai, kad kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių atlikti tyrimai dėl dvejopos prekių kokybės patvirtino, jog tai yra bendra ES rinkos problema, bet visos bendrijos lygiu jos niekas nesprendė.
Be to, Maisto ir veterinarijos bei Vartotojų apsaugos tarnybos nebuvo gavusios skundų dėl dvejopos maisto produktų kokybės, teigia komisija.
Už išvadą komisijos nariai trečiadienį balsavo vienbalsiai. Dabar Seimas balsuos, ar jai pritarti.
„Negalime tvirtinti, kad maisto produktai (importuojami į Lietuvą – BNS) yra visiškai visi prastesni, pasirodo, yra ir geresnių nei kitose ES šalyse parduodamų. Kaip matome, tai ne vien Lietuvos, o visos ES problema – tiek senųjų, tiek naujų šalių. Iš pradžių, tik pradėdami tyrimą, buvome įsitikinę, kad tai tik naujųjų ES narių problema“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė.
Parlamentarai pasiūlė gamintojams arba platintojams ateityje papildomai paženklinti į Lietuvą įvežamus produktus ir kitus gaminius, jeigu jų sudėtis skirsis nuo originalių tokių pat produktų kitose šalyse.
Komisijoje dirbantis Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius siūlo nustatyti saugiklius, kad toks papildomas ženklinimas nebūtų kainos sąskaita.
G. Burokienės teigimu, kai kuriose kitose ES šalyse toks ženklinimas yra – tai paaiškėjo tyrimo metu.
„Kad atkreiptų dėmesį, kad yra kitokios sudėties tas pats produktas. Pavyzdžiui, „Dr. Oetker“ prekės yra taip ženklinamos, yra trys ženklai“, – pranešė ji.
Komisija pripažino, kad valstybės institucijos nepakankamai efektyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis vartotojų organizacijomis, jų darbas nėra tinkamai koordinuojamas.
Komisija Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Teisingumo ministerijai siūlo bendradarbiauti su vartotojų asociacijomis, sprendžiant dvejopos maisto produktų kokybės klausimą.
Komisijos vadovė apgailestavo, kad Lietuvoje „pilietinės iniciatyvos“ yra per silpnos.
„Mūsų pilietinės iniciatyvos yra per silpnos, kai tuo tarpu 2011 metais visą judėjimą dėl dvejopos prekių kokybės rodė ir darė, sprendė problemas nevyriausybinės organizacijos, tai mūsų nesugebėjo padaryti ir nepadarė“, – pareiškė G. Burokienė.
Komisija taip pat nutarė pasiūlyti Vyriausybei 2019 metų biudžete numatyti lėšų maisto ir ne maisto produktų (pavyzdžiui, skutimosi peiliukų, skalbimo miltelių ir kitų produktų) dvejopos kokybės tyrimams atlikti.
Pasak G. Burokienės, konkretų prekių, kurios būtų tiriamos, sąrašą sudarytų Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Būtų atsižvelgta į gyventojų pastabas.
„Manau, kad ir gyventojai kreipsis ir rašys“, – sakė komisijos vadovė.
Komisija siūlo Vyriausybei parengti pataisas, kuriomis būtų atskirtos maisto kokybės privalomųjų reikalavimų nustatymo ir sankcijų
taikymo už pažeidimus funkcijos, kurios abi dabar pavestos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybai.
Komisija taip pat konstatavo, kad valstybinės institucijos nuo 2011 metų žinojo, kad į Lietuvą įvežama maisto produktų, kurių sudėtis skiriasi nuo parduodamų kitose ES valstybėse, bet nesprendė šios problemos, todėl tinkamai neatliko savo funkcijų. Tačiau komisija nenustatė, kad į Lietuvą pateko maisto produktų, kurie kenktų sveikatai.
Seimas spalį sudarė šią komisiją aiškintis, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai.
Tyrimas pradėtas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pernai rugpjūtį paskelbus, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Po tyrimo gamintojai teigė, kad pretenzijos dėl produktų kokybės – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi vartotojų skoniai, o ne produkto kokybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...