Kokie Lietuvos miestai užtikrina geriausias sąlygas gyventojams?

Vilniaus politikos analizės instituto sudarytame savivaldybių gerovės indekse remiantis 2017-ųjų oficialiosios statistikos duomenimis, vertinti penki rodikliai: socialinis ir fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika, kokybiškas švietimas bei sveika demografija.

Kaip teigė sociologas Gintaras Šumskas, vertinant saugumą, atsižvelgta į nusikalstamumo situaciją, saugumą šeimose, keliuose, mirštamumo nuo užkrečiamųjų ligų statistiką. Taip pat atsižvelgiama į aplinkosauginius rodiklius.

Fizinį saugumą, anot tyrimo, be Vilniaus, Kauno, Šiaulių miestų geriau užtikrina Vakarų Lietuvos savivaldybės.

Anot G. Šumsko, platesnes socialines apsaugas užtikrina didžiosios savivaldybės – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Šioje kategorijoje vertinta integracija į darbo rinką, lygios galimybės, socialinės paramos aprėptis. Nemažą įtaką rezultatams vertinant savivaldybių socialinius rodiklius sudarė gydymo paslaugų – bendrosios praktikos, odontologų, slaugytojų – prieinamumas.

Švietimo galimybės geriausiai įvertintos Vilniuje, Kaune, kiek atsiliko Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio miestų savivaldybės. G. Šumskas atkreipė dėmesį, kad gana prasti švietimo rezultatai Neringos savivaldybėje gali būti paaiškinami tuo, jog dalį šių funkcijų padengia gretima Klaipėdos miesto savivaldybė.

Analizuojant švietimo situaciją, lemiamą vaidmenį turėjo matematikos ir lietuvių kalbos abitūros egzaminų rodikliai, taip pat vertinta ikimokyklinių įstaigų aprėptis, vaikų dalyvavimas neformaliame švietime, įstojusiųjų į kolegijas į universitetus ir kolegijas procentas nuo visų abiturientų.

„Pagal ekonomines galimybes Vilnius kol kas yra išskirtinis magnetas ir tas išskirtinumas šioje vietoje yra didžiausias“, – kalbėdamas apie ekonomikos gyvybingumą teigė G. Šumskas.

Šioje kategorijoje apibendrinti konkurencingumo rodikliai, investicijų patrauklumas, vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginės užsienio investicijos.

Geriausiai pagal demografinius rodiklius, įvertinus gyventojų amžių ir migracijos tendencijas, atrodo Neringos, taip pat Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų savivaldybės.

Prasčiausiai pagal visus rodiklius indekse įvertintos šios dešimt savivaldybių: Zarasų, Lazdijų, Ignalinos, Kalvarijos, Kelmės, Kupiškio, Alytaus, Anykščių, Biržų, Joniškio rajonų savivaldybės.

Pasak indekso sudarytojų, šios savivaldybės sutampa su Specialiųjų tyrimų tarnybos sudarytu Lietuvos nepotizmo žemėlapiu.

Švietimą, anot tyrimo, prasčiausiai užtikrina Anykščių, Ignalinos rajonų savivaldybės. Pagal demografinius rodiklius prasčiausiai taip pat įvertinti Anykščiai, kartu su Ignalinos rajono savivaldybe. Nepalankiausiai ekonomikos gyvybingumo kategorijoje įvertintos Zarasų ir Kalvarijos savivaldybės, socialinį ir fizinį saugumą prasčiausiai užtikrino Kalvarijos, Lazdijų, Zarasų savivaldybės.

Indeksą planuojama skelbti kasmet.

Suabejojo objektyvumu

Šalia prasčiausiai indeksuotų savivaldybių atsidūrusios Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas teigė, kad į geriausių savivaldybių reitingo dvidešimtuką pateko tos, kur gyvena daugiau nei 30 tūkst. žmonių.

„Tad galima teigti, kad viskas labai priklauso nuo gyventojų skaičiaus“, – pristatant indeksą tvirtino jis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigiamai įvertino tai, kad sudarant indeksą atsižvelgta ne tik į investicijas, ekonomika, bet ir viešąsias paslaugas, kitus aspektus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ne viskas priklauso nuo pačių savivaldybių, nes finansavimą tvirtina centrinė valdžia.

R. Žakaitienė abejojo ir tyrimo objektyvumu. Anot jos, pagal savivaldybių statistinius duomenis, nėra visiškai objektyvu vertinti, kad vienose savivaldybėse žmogus gauna daugiau viešųjų paslaugų, o kitose mažiau.

„Finansavimas kiekvienais metais tvirtinamas, gyventojų pajamų mokesčio dalis nustatoma ir „nuleidžiama“ kiek gausite, čia viskas įskaičiuojama: ir gatvių ilgiai, ir gyventojų, mokyklų skaičius – kas tik norite. Bet viešoji paslauga, ar tu gyveni Šalčininkuose, ar Visagine, ar Vilniuje, žmogui turi būti suteikta. Ji apima ir sveikatos, ir socialines paslaugas, ir švietimą, komunalinių atliekų tvarkymą, tvarkingas gatves“, – pabrėžė R. Žakaitienė.

Nesutinka su vertinimu

Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis mano, kad tokie rezultatai ir nepalankus vertinimas yra dėl to, kad ne viskas tyrimo autoriams žinoma apie savivaldybės darbus.

„Gal su viešinimu mes kažkiek ir apsileidę – ne viską paviešiname. Ne viskas teisingai įvertinta“, – BNS sakė Kalvarijos savivaldybės vadovas.

Su vertinimu nesutiko ir Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas.

„Visų pirma, aš tokio instituto nežinau, nepažįstu. Kiek ten žmonių dirba, gal vienas žmogus, kaip yra tie pasivadinę institutai“, – teigė V. Valkiūnas.

Pasak Biržų rajono vadovo, miestelėnų ir atvykėlių pasitikėjimas Biržais išaugo, padidėjo turizmas, vykdomi įvairūs projektai, kurie gražina miestą, todėl V. Valkiūnas indeksą pavadino „išmislu“.

Pagrindinės bėdos

Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas ir pripažino, kad indeksą vertina skeptiškai, tačiau atskleidė pagrindines rajono problemas.

„Geografinė vieta, savivaldybės dydis, didmiesčių buvimas ar nebuvimas aplink, čia daug įvairiausių situacijų“, – BNS sakė D. Bardauskas.

Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis pripažino, kad opiausia bėda jo rajone yra žmonių mažėjimas.

„Pas mus, Jonišky, emigracija didelė yra. Žemės ūkio kraštas, žemės daug turi, darbo jėgos mažai reikia, nes techniką galingą turi“, – teigė G. Čepulis.

Su kai kurių prasčiausiai įvertintų savivaldybių merais susisiekti nepavyko, kai kurie indeksą komentuoti atsisakė.

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas žadėjo kviestis darbuotojus ir aiškintis situaciją, kodėl šiame indekse jo vadovaujama  savivaldybė įvertinta kaip viena iš prasčiausių.