Kokia ateitis laukia Šventosios uosto?

Prieglaudos uosto nebereikia

Iki šiol Šventosios uosto atstatymu rūpinosi Susisiekimo ministerija. Ji netgi jau buvo numačiusi skirti ES paramos dalį. Laiku neparuošus uosto dokumentų, pinigai dar ministru esant Eligijui Masiuliui, buvo atiduoti Lietuvos keliams tvarkyti.

Svarbiu šios ministerijos argumentu dėl Šventosios uosto atstatymo būdavo tai, kad jis reikalingas kaip prieglaudos uostas priimti pro šalį plaukiančius mažus laivus. Teigta, jog ES egzistuoja nuostata, kad mažųjų laivų prieglaudos uostai Baltijos pajūryje būtų išdėstyti tam tikru atstumu. Šventosios uostas būdavo įvardintas kaip tarpinis tarp Klaipėdos ir Liepojos.

Dabar, kai Europos Komisija neleido finansuoti iš ES lėšų Šventosios uosto atstatymo projekto, nes jis nėra susietas su krovinių judėjimu, Susisiekimo ministerija pažymi, kad minėtas argumentas yra tik rekomendacija.

„Vandens transporto skyriaus specialistai informavo, kad europinio reglamento apie uostų išdėstymo tam tikrais intervalais dėl saugumo nėra. Ne mažesnis nei 50 jūrmylių (apie 92 km) atstumas tarp uostų nebuvo apibrėžtas jokiu oficialiu įpareigojančiu dokumentu. Tai yra tik ES rekomendacija“, - aiškino susisiekimo ministerijos komunikacijos ir protokolo skyriaus vedėja Rūta Dirsienė.

Susisiekimo ministerija informavo, kad Šventosios uoste suprojektuotų objektų atstatomų darbų vertė yra 70,5 mln. eurų.

Negavusi Europos Komisijos leidimo naudoti ES lėšas tam uostui atstatyti, Susisiekimo ministerija nurodo, kad „Šventosios uostas būtų naudojamas kaip priekrantės žvejybos uostas, todėl įgyvendintas projektas kurtų pridėtinę vertę turizmo, žvejybos ir aplinkosaugos srityse ir galėtų pretenduoti į finansavimą Europos paramos fondų, skirtų turizmo, aplinkosaugos ir žuvininkystės sektorių plėtrai“.

Žvejams reikia uosto

Daugiausiai ir tiesioginio intereso Šventosios uoste dėl žvejybos turėtų Žemės ūkio ministerija. Bet ji nerodo noro atstatyti šį uostą.

„Rašėme laišką Žemės ūkio ministerijai dėl pinigų Šventosios uostui, gavome neigiamą atsakymą“, - apgailestavo A.Vaitkus.

Žvejai tikina, kad uostas Šventojoje būtų reikalingas. Dabar jau net 7 Lietuvos žvejybos bendrovės savo laivus laiko Latvijos Liepojos uoste.

„Šventosios uostas žvejams yra labai reikalingas. Pastačius jį žvejų bendrovės sugrįžtų į Lietuvą. Juo naudotųsi ir Latvijos žvejai“, - svarstė žvejybos bendrovės vadovas Arvydas Žiogas. Laikyti laivus Klaipėdoje Lietuvos žvejai nenori. Jis nepatogus - ilgas jo plaukimas į žvejų uostą, o ir žvejybos rajonai nuo Klaipėdos toliau nei nuo Šventosios.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė į paklausimą atsakė, kad „vadovaujantis ES reglamentais, parama negali būti teikiama naujų uostų, naujų iškrovimo vietų arba naujų aukcionams skirtų patalpų statybai“.

Ministrė tikino, kad „paramos žvejų infrastruktūros gerinimui ir plėtrai Šventosios uosto teritorijoje atveju iniciatyvos labiausiai tikėtina sulaukti iš pačių žvejų ir juos vienijančios asociacijos, Palangos miesto savivaldybės ar Šventosios uosto direkcijos, kaip savarankiškai veikiančios valstybės įmonės“.

V.Baltraitienė pastebėjo, kad Šventosios uosto paskirtis yra aptarnauti žvejybos, pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius laivus, valstybės sienos apsaugos tarnybos, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus, atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. Todėl jai turėtų vadovauti savarankiška Uosto direkcija, kuri nebūtų susieta su Klaipėdos uostu. Bet ji turėtų priklausyti Susisiekimo ministerijai, kuri „rūpintųsi visos reikalingos infrastruktūros Šventosios valstybinio jūrų uoste atkūrimu, pasinaudojant atskirų ES fondų parama, taip sukuriant visapusišką infrastruktūrą, užtikrinančią tiek žvejų, tiek ir kitų sričių atstovų interesus“.