Kodėl verta studijuoti profesinėse mokyklose

Dėl šios priežasties vis daugiau aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių stoja į profesines mokyklas, o kai kurios mokymo programos domina netgi mokslų daktarus.

– Šiemet planuojama priimti per 20 tūkst. pirmakursių į 73 profesinio mokymo įstaigas. Kokios programos ir specialybės populiarios šiais laikais?

– Populiarios tos specialybės, kurias įgijus galima lengvai rasti darbą arba sukurti savo verslą. Darbo rinkoje paklausiausi sunkiasvorių automobilių vairuotojai, virėjai, siuvėjai, kasininkai, konditeriai, statybininkai ir inžinerinės pramonės, informacinių technologijų (IT) specialistai.

– Ar įgijus šias specialybes iš karto galima rasti darbą?

– Asmenys, įgiję tokias specialybes, nesunkiai randa darbą arba jį susikuria patys. Kita vertus, lengvųjų automobilių, taksi vairuotojai, garo katilų operatoriai, miškų įrenginių operatoriai, dailidės, staliai, laivų įgulų nariai mažiau paklausūs darbo rinkoje. Bet tai nereiškia, kad šių profesijų atstovams neįmanoma įsidarbinti.

– Profesinės mokyklos dar vadinamos „profkėmis“. Šis žodis turi neigiamą atspalvį, į jų studentus žiūrima kaip į mažiau išprususius. Jūsų požiūriu, profesinės mokyklos statusas tebėra žemas ar situacija pamažu keičiasi?

– Įdomus klausimas. Atliekame apklausas, kuriose nemažai bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių teigia  norintys įgyti profesinį išsilavinimą, bet vėliau dauguma galiausiai renkasi aukštąsias mokyklas. Manau, kad tai lemia tėvų pozicija ir visuotinis aukštojo mokslo prieinamumas. Be to, iš praeities vis dar likęs stereotipas, kad į „profkes“ stoja tiktai tie, kuriems nepavyko įstoti į aukštąsias.

Prieš septynerius aštuonerius metus buvo daugiausia 10 žmonių, kurie, turėdami aukštąjį išsilavinimą, norėtų įgyti ir profesinį. Dabar per 2 tūkst. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių ateina į profesinio lavinimo įstaigas. Jie suvokia, profesinis išsilavinimas gali būti naudingas norint gauti gerai apmokamą darbą ar įkurti nuosavą verslą.

– Kokias specialybes dažniausiai nori įgyti aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės?

– Dažniausiai būna tokios specialybės, kurių programas rengiame kartu su verslo įmonėmis. Kartu su IT įmonių asociacija „Infobalt“ pradėjome „Java“ programuotojų rengimo programą ir surengėme konkursą, kuriame 10 žmonių pretendavo į vieną vietą. Buvo trys turai, buvo tikrinama pretendentų motyvacija. Dauguma norinčių mokytis turėjo aukštąjį išsilavinimą, o šiemet tarp jų turime ir du mokslų daktarus. Tai rodo, kad profesinis išsilavinimas tikrai gali būti naudingas.

– Kokias lengvatas gauna profesinių mokyklų studentai?

– Tokias pačias kaip besimokantys kitose dieninėse studijose, pavyzdžiui, transporto lengvatas.

– Jei turiu aukštojo mokslo diplomą, bet norėčiau išmokti kirpti ar masažuoti, ar man reikėtų mokėti už mokslą?

– Gali būti įvairiai. Kartais už mokslą tenka mokėti pačiam, o kai kurių specialybių studentus remia valstybė.

– Kokias profesijas remia valstybė?

– Pavyzdžiui, valstybė remia IT specialistų rengimą, nes buvo didelis jų trūkumas. Taip pat būna Darbo biržos programų. Pagal programą „45+“ žmonės gali įgyti naują kvalifikaciją ar įgūdžių. Ūkio ministerija remia įmonėse dirbančių žmonių kompetencijos kėlimą bei perkvalifikavimą.

– Tada ir jaunimas ir suaugusieji mokosi kartu?

– Asmenys skirstomi ne pagal amžių, o pagal norimą įgyti kvalifikaciją. Kai kuriais atvejais šis procesas individualizuojamas, kartais galima mokytis grupėmis.

– Pagal kokias programas įgyti kvalifikaciją galima vos per mėnesį ar kelis?

– Dažniausiai būna programos, kurios suteikia teisę dirbti tam tikrą darbą. Pavyzdys – su automatiniais krautuvais dirbantys sandėlio darbuotojai. Užsienyje dirbantys tautiečiai dažnai grįžta į Lietuvą ir per kelis mėnesius įgyja teises, kurios leidžia dirbti su šiais krautuvais ir galioja ir užsienyje.

– Profesinės mokyklos turi modernią mokymo įrangą, į jas nėra stojamųjų egzaminų, studentai apgyvendinami bendrabučiuose, gerai besimokantiems skiriamos stipendijos, o jas baigus nesunku rasti darbą. Sunku patikėti, kad profesinės mokyklos nesurenka pakankamai studentų.

– Reikėtų pažvelgti į tendencijas. 2008 m. bendrojo lavinimo mokyklos turėjo 460 tūkst. mokinių, o 2016 m. – tik 335 tūkst., t. y. 27 proc. mažiau. Užtat besimokančių profesinėse mokyklose skaičius išaugo 10 proc. Be to, vis daugiau aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių nori įgyti ir profesinį išsilavinimą.

Prognozuojama, kad jau 2025 m. Lietuva susidurs su didžiuliu vidutinės kvalifikacijos darbo jėgos trūkumu. Norint to išvengti, būtina stiprinti profesinį ugdymą. Siekiame, kad mokyklą baigę jaunuoliai pirmiausia įgytų profesinį, o tik vėliau, esant poreikiui, aukštąjį išsilavinimą.