Kodėl Lietuvos kelių būklė nuolat blogėja?

  • Teksto dydis:

Duobės keliuose yra kasmetinis vairuotojų galvos skausmas - jos atsiveria tiek vis naujuose, tiek jau lopytuose gatvių ruožuose. Kai kurie kelininkai juokauja: kelių remontai atliekami taip, kad darbų užtektų ir ateityje, kiti specialistai sako, jog iš seno kostiumo naujo nepasiūsi, juolab, kai tai norima padaryti kuo pigiau, rašo portalas delfi.lt.

Specialistai paaiškina, jog kelias yra kaip sumuštinis, o asfaltas yra tik viršutinė jo danga, todėl ir duobės atsiranda ne tik dėl prastos dangos, bet ir dėl paties kelio susidėvėjimo šąlant orams ar vykstant polydžiams.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kelių tyrimo instituto direktoriaus Audriaus Vaitkaus, jeigu kelias po 20-25 metų sulaukia tik pirmojo pasižiūrėjimo, palaipsniui ima formuotis didelės problemos, kurių sprendimui naujos asfalto dangos jau nebepakaks.

Skaičiuojama, kad priklausomai nuo kelio tipo, nutiesti kilometrą naujo kelio arba jį iš esmės suremontuoti kainuoja 1-10 milijonų litų, priklausomai nuo to, kokios yra kelio komunikacijos.

Lietuvoje kelių tinklas yra prižiūrimas kelių šeimininkų: Lietuvos automobilių kelių direkcija yra atsakinga už tarpmiestinius kelius, o savivaldybės atsako už gatves ir vietinės reikšmės kelius.
Specialistai mano, kad savivaldos prižiūrimi keliai dažnai yra prastesnės kokybės. Pasak asociacijos „Lietuvos keliai” vykdančiojo direktoriaus Rimvydo Gradausko, kai yra duodamas nekokybiškas užsakymas, negalima kaltinti rangovo, nes duobių lopymą galima palyginti su senų drabužių adymu.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ skaičiavimu, Vilniuje apie 80 proc. gatvių yra su senesnėmis nei 15 metų dangomis, dėl to sostinės keliuose pradeda formuotis duobės, tačiau pastebima, kad prasčiausia situacija – laikinojoje sostinėje.

Vertindami šalies kelių būklę tarptautiniu mastu, specialistai dairosi ne tik į tolį pažengusius Vakarų Europos miestus, bet ir į kaimynus iš Rytų. Kalbėdamas apie bendrą Lietuvos kelių būklę R. Gradauskas sako, jog pasigirti Lietuva nelabai turi kuo.

Kelininkai vienbalsiai tvirtina, kad šiuo metu Lietuvos kelių būklė blogėja, nes prasidėjus sunkmečiui nuspręsta taupyti kelių sąskaita ir taupymas tęsiasi iki šiol. Jie siūlo pasižiūrėti į sėkmingus gatvių sistemos remonto pavyzdžius kaip Druskininkuose, kur bendradarbiaujant su privačiu verslu ir bankais buvo atnaujinta miesto infrastruktūra ir gatvės lopų praktiškai nėra.

Nors Lietuvos keliuose spręstinų problemų yra, A. Vaitkus primena, kad situacija dar nėra tokia prasta kaip kaimyninėje Latvijoje.

Vilniaus miesto savivaldybės Statybos poskyrio vedėjas Povilas Stelmokas patikslino, jog per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai per metus išleidžiama po 18-20 mln. Lt kelių remonto ir priežiūros darbams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

seniausia pasauly profesija - ne prostitucija... :)

seniausia pasauly profesija - ne prostitucija... :) portretas
tai jo - dabar lauksim kol pasidarys dar prasciau nei Latvijoj.

Kaunietis

Kaunietis portretas
Prastos kokybės remontas visai sunaikina kelius.Pvz.Raudondvario plentas.Kiekvienam tas aišku,tik miesto valziai ne.

Kaunietis

Kaunietis portretas
Prastos kokybės remontas visai sunaikina kelius.Pvz.Raudondvario plentas.Kiekvienam tas aišku,tik miesto valziai ne.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių