Kodėl estams užteks 3 aukštųjų mokyklų, o Lietuvai reikia 47?

Šiemet dėl Lietuvos abiturientų dėmesio vėl konkuruos net 47 aukštosios mokyklos. Jau pernai abiturientai rinkosi iš 860 bakalauro programų. Ir nors absolventų įsidarbinimo tyrimai rodo, kad tik pusė aukštųjų mokyklų absolventų dirba darbą, kuriam reikia aukštojo išsilavinimo, aukštojo mokslo diplomo sieks absoliuti dauguma abiturientų.

Tuo tarpu Estija 2015 m. priėmė ambicingą aukštojo mokslo strategiją ir suka kitu keliu: imasi reformų aukštųjų mokyklų potencialui sutelkti ir tarptautiniam konkurencingumui didinti. Atliktoje studijoje skaičiuojama, kad milijonui šalies gyventojų turėtų tekti vienas stiprus tarptautinės reikšmės universitetas.

„Estija, kaip ir mes, savo aukštųjų mokyklų sektorių reformuoja jau 15 metų. Tiesa reformų nuoseklumas ir kryptingumas visiškai skirtingas. Dabartinis jų planas itin ambicingas – visus šalies mokslinių tyrimų institutus, kolegijas ir universitetus sujungti į tris didelis centrus. Ir šios ambicijos ne tik ekonomiškai pamatuotos, bet ir lydimos tvirtos politinės valios“, - Estijos planus pristatė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė Jurgita Petrauskienė.

Pasak jos, tokiu būdu Estija rengiasi rimtai konkuruoti pasauliniu mastu savo aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybe. Taip pat aiškiai apskaičiuoja ekonominę grąžą, kurią duoda tikslingesnis finansinių išteklių naudojimas.

„Maža šalis, kuri supranta, kad tik konsolidacija, potencialo telkimas ir orientacija į kokybę yra aukštojo mokslo ateitis. Lietuva, tuo tarpu, vis dar nesusidoroja su aukštojo mokslo institucijų kiekybe ir iš to kylančiomis problemomis: masiškumu, veiklų ir programų dubliavimu, menku tarptautiškumu ir neefektyviu lėšų panaudojimu“, - problemas vardijo direktorė.

Pasak jos, ieškoti išeičių ir imtis ambicingų planų Lietuvai, trukdo itin jautrus socialinis kontekstas bei aiškus ekonominės grąžos neapčiuopiamumas.

„Lietuvoje šia kryptimi pamažu judama, atsiranda pavienių iniciatyvų telkti mokslo potencialą, jungti universitetus ar rengti bendras studijų programas. Tačiau to nepakanka. Mes puikiai suprantame, kaip tai jautru, kad nei politiškai, nei socialiniu aspektu neparanku uždaryti universitetą ar kolegiją, tačiau pasaulio patirtis byloja, kad mokslo potencialo išsaugojimas ir sustiprinimas įmanomas tik telkiant jėgas. Ir jei estai gali, kodėl negalime mes“, - retoriškai klausė MOSTA direktorė.

Vadovės teigimu, mažiausia, ką jau dabar būtų galima padaryti – tai tinkamai skatinti  geriausias tyrėjų grupes ir mažinti vykdomų mokslinių tyrimų persidengimą tarp universitetų ir institutų bei centrų. Taip pat – mažinti universitetinių ir koleginių studijų dubliavimąsi.

„Išpūstas programų skaičius – 860 – ir jų dubliavimasis neskatina nei vidinės, nei juo labiau tarptautinės mokslo įstaigų konkurencijos. Jei skubiai nieko nekeisime, tai netolimoje ateityje neefektyvi Lietuvos aukštojo mokslo sistema vis labiau panašės į imitaciją, lyginant su kitomis Europos valstybėmis ir nebus patraukli net saviems studentams. Tokias tendencijas stebime jau dabar, ir užuot dejavę dėl jaunų protų nutekėjimo galėtume pasekti Estijos ar kitų Europos šalių pavyzdžiu“, - reziumavo Jurgita Petrauskienė.